Elonas Muskas užtikrintas: „Tesla Semi“ vienu įkrovimu 800 km - ne riba

Įdomu kiek elektros reikės pakrovimui, ir kiek watų ims. Jei kokia logistikos firma nuspręs pereiti prie elektrinių sunkvežimių, turbūt turės įsivesti rimtesnę elektros liniją, į savo sunkvežimių parką.

Visa energija beveik ir vilkiku ieina oro pasipriesinimui iveikti, o ne svoriui vezti. Todel tas krovinys dideles itakos neturetu daryt. Be to ten dideli ratai ir gerai pripusti ir turi geresni riedejima nei automobilio ratai ir dar yra regeneracinis stabdymas.

Energija eina oro pasipriešinimui, kai pasieki 60+ km/h greitį. Stabdymo sugeneruojama energija tikrai nekompensuoja akseleracijos iki kruizinio greičio. Manau šis vilkikas labiau tinkamas mieste, kur daugiau šviesaforų.

O tai kam tada dabartiniams vilkikams 600AG varikliai? Dėl grožio? Ar dėl kietumo?

Įkalnėms įveikti. Jei pakrautas, įkalnė ir greitis nedidelis, tai su 200AG nieko gero nebus.

Rimtesne - taip, bet nereiketu isivaizduot, kad linija tures pavezt viso autoparko krovima vienu metu. Visgi, trumpais atstumais vazinejant tuos 500km ne taip jau lengva suvazinet per diena, o vazinejant ilgais atstumais masina 'namo' gryzta toli grazu, ne kasdien. Manau didesnis issukis is tiesu bus visoms dabar esamoms vilkiku stovejimo aikstelems, degalinems, etc uztikrint pakankama galia, kad galetu krautis 30-40 gal ir daugiau furu paraleliai.

Jei gali įveikti autostrada 600+ km viena įkrova, tai yra vidutinis nuvažiuojamas dienos atstumas, jei vienas vairuotojas fūroje. Jei du, teks daryti pertrauką. Taip, tektų fūrų centrams neblogus elektros kabelius prasivesti, tai būtų investicija į priekį už "kurą", tačiau ant kuro sąnaudų skirtumo, jiems ypač stipriai ir greitai atsipirktų. Taip pat logistikos centrai tai derintų iš kartų su saulės elementais užklojimo savo stogų, o gal net ir aikštelių, nes jiems atsipirkimas gautųsi iki 5 metų. Kodėl iki 5? Nes didžiąją dalį elektros sunaudotų iš karto. Magistraliniuose keliuose pagrindinės fūrų sustojimo vietos greitai diegtųsi greitąsias krovimo stoteles, kad neprarasti klientų.

siap as manau kroviniu logistika labai ziauriai tures keistis. dabar iprastas modelis - vazineja ten marsrutais su daug tasku nuo vienos sandelio prie kito. ten buna suplanuota bent menesiui. nes isipila belenkur. o elektro furoms reikes kazkokio vieno centro arba garantuotu galingos ikrovos tasku. per kelias salis. kad ta pacia logistika islaikyt.

Kai fura atvaziuos su 1MW poreikiu, tai net ir 100kW saules elektrine ant stogo yra per mazai. O fura tai ne viena per diena atvaziuos. Tai kad tavo fura krausis svetimoje degalineje, labai daug irgi nesutaupysi, juk jie irgi tures antkaini, kad issilaikytu. Idomu kaip su elektriniu degaliniu saugumu viskas vyksta. Vistiek jos tures tureti didziules baterijas, kad bent kazkiek sumazinti elektros poreikio svyravimus. Baterijos bus dideles, kad atlaikytu bent 2-3 furas vienu metu besikraunancias, tai cia 2-3 MW galios, o kad baterija tai darytu su maza degradacija tai jos dydis gal net 20MHh tures buti. Kaip tokia uzgesinti gaisro atveju? Skaidyti i simta mazesniu bloku? Ir cia net netinka dabartiniu elektromobiliu baterijos, su 1000-2000 ciklu, arba reikia kaip Prius su NiMH daryti, kai naudoja tik 40% ar net maziau baterijos kad atlaikyti desimtis tukstanciu ciklu, arba kazkokios kitokios, egzotiskesnes bateriju rusies.

Tai pradėti reiktų nuo to, kad kur logistikos sandėliai su visomis aikštelėmis, tai plotas skaičiuojamas dešimtimis tūkst. kv. metrų, t.y. galia galėtų būti kokie 3 MW, jei kalba eina tik apie 20 tūkst. kv.m. plotą, o plotai eina po 200 tūkst. kv.m. kas jau yra 30 MW (ir čia skaičiuojant dabartinius saulės elementus, o ne planuojamus išleisti kitų metų antroje pusėje, kur bus 50 MW). Ir taip, to padengti viso fūrų poreikio neužteks, tačiau šių elementų atsipirkimas bus labai greitas, ir sumažins galios įvado poreikį. Taip, akumuliatorių tokiu atveju reikia tiek logistikos centruose, tiek kolonėlėse kur duoda 200+ kW galią. Taip, yra rizika celėms užsidegti, tačiau tai sprendžiama ir jau šiuo metu pradėtos diegti technologijos, kurios padaro taip, kad celė nebegali fiziškai užsidegti. Technologijos iš karinės pramonės atėjo. Demonstracijos yra, kaip peršautos ir pergręžtos celės ne tik neužsidega, bet ir toliau veikia (tiesa, ženkliai kritusi galia ir talpa). Lygiai taip pat ir kaitinant neužsidega, na kol tiesiog nepasiekia degimo temperatūros. Bet čia jau reikia ugnies šaltinio iš išorės. Taip kad ne, tai nebus problema. Didesnė problema bus finansai. Kas dėl akumuliatorių naudojimo, tai kaip jau rašiau, šitie akumuliatoriai atliks ne tik energijos rezervo automobilių krovimui funkciją, bet ir teiks elektros tinklo balansavimo paslaugas. Pirminio rezervo paslaugas akumuliatoriais teikti yra pigiau (jau pirks Lietuva akumuliatorius, ir manau bus ne prieš juos išskaidyti ar atsisakyti, jei bus pasiūla iš rinkos), antrinį rezervą akumuliatoriais tokiais irgi galima užtikrinti. Disbalanso balansavimo paslaugas irgi gali teikti. Tada dar galėtų ir dažnio užtikrinimą atlikti bei net tiekti į tinklą elektrą, kai susidaro kamščiai tinkle, taip užtikrinant kokybiškas paslaugas. Lankstus akumuliatorių naudojimas ir išmanios apskaitos pilnas įdiegimas leistų sumažinti elektros tinklo nuostolius, nes pasiūla ir paklausa galėtų idealiai atitikti vienas kitą (mažiau elektros virs šiluma iš elektros kabelių). Negana to, dar ir sumažina investicijų poreikį ir galios mokestį kolonėlei. Reziumė - akumuliatoriai bus finansiškai naudingi, sukuriantys pajamų šaltinius ne tik iš EV įkrovimo, bet ir tinklo paslaugų. Ir nauda bus ne tik statantiems akumuliatorius, bet ir visiems elektros vartotojams, nes sisteminės paslaugos atpigs, elektros kokybė augs, tinklo paslaugos atpigs dėl geresnio jo išnaudojimo (tinklo priežiūra daugiausia fiksuoti kaštai, nepriklausantys nuo perduodamo elektros kiekio, tad kuo daugiau perduodi, tuo pigiau).