Berlyno „Tesla Gigafactory“ iškilo kliūčių: automobilių gamintojui gali tekti kautis su galinga profsąjunga

nu va, reikėjo eit į lietuvą

Šiaip didžioji dalis tų profsąjungų dar yra blogesnės nei pačios įmonės. Dėl pačių profsąjungų trumparegiškumo dažnai ištisi sektoriai užsidaro. Pvz. Italijoje nebeliko daugumos pirminių metalų gamybos įmonių, nes tiesiog tiek užkėlė reikalavimus darbuotojams, kad nebeapsimoka nei dirbti, nei ilgą laiką apsimokėjo investuoti į įrangą. Jei būtų ėję protingiau, būtų galėję dar dirbti kokius 30-50 metų, iki kol paskutiniai Europoje pirminių metalų fabrikai užsidarytų. Panašiai ir su Mažeikių nafta Lietuvoje buvo, kai perdirbimo gamyklų maržos krito ir nebuvo kur dėti kuro, tai Mažeikių nafta yra tarp bottom5 perdirbimo gamyklų pagal efektyvumą. Tad greitu metu užsidarys, kai tik kuro paklausa pradės mažėti ilgajam laikotarpiui. Ir prieš atpigimą naftos, jau aktyviai ir garsiai pradėjo svarstyti Mažeikių naftos uždarymą, tad buvo apkarpyti visokie priedai - nemokamos vasaros stovyklos vaikams ir pan., bet algų nemažino. Tai pastarieji pradėjo protestuoti. Jei nebūtų atpigus nafta, dabar visi būtų bedarbiai, o Mažeikių nafta būtų supjaustyta į metalo laužą.

Profsąjungos ir gerai ir blogai. Profsąjungos nauda yra ta kad ji vienija didelį kieki darbuotojų, todėl jie turi įtakos įmonės veikimui ir gali pagerinti darbuotojų darbo sąlygas. Profsąjungos blogybė yra ta kad ji dažnai vienija dideli kieki žemo išsilavinimo ir mastymo darbuotojus. Kurie galvoją, kad jiems už jų padaryta viena darbą turi mokėti 100 eurų, bet kai jis pats yra to darbo pirkėjas (iš kito darbuotojo) kad jam tai turi kainuoti 10 euru. Todėl jie nežino (ir jiems nerūpi) įmonės ir rinkos galimybės. Jie nori, daugiau ir daugiau. Nes kaip posakis sako: Bevalgant apetitas kyla.

Shinigami, didelių profsąjungų vadovai yra brangiai apmokomi. Profsąjungų nariai moka pinigus pastarosioms, kartais procentaliai nuo algos, kartais nominalią sumą. Taigi, profsąjungos yra finansiškai suinteresuota ir lupikauja, tačiau jiems nerūpi ilgalaikė įmonių sėkmė. Nesu labai įsigilinęs į profsąjungų reguliavimą, ir ar juos ten kas tikrina, ar riboja algas, pelnus ir pan., bet profsąjungas reikia pertvarkyti, kad jos dirbtų daugiau dėl idėjos, ne dėl pasipinigavimo. Tai turėtų išspręsti pagrindines problemas su jomis.

Profsąjungos tai reliktas iš pramonės revoliucijos laikų, kai dažnam mieste buvo vienintelis realus darbdavys, galėdavai arba dirbti tenai, už skurdų atlyginimą 16val per parą, arba mirt iš bado. O savarankiškai naujam verslui ar amatui pradėti buvo didžiuliai barjerai. Su monopoliu gali kovoti tik monopolis, tai ir atsirado profsąjungos. All good. Tik kas nors pasakykit kieno interesus atstovauja profsąjungos dabar? Ar nėra didesnio saugiklio prieš išnaudojimą darbuotojui, nei šalia esanti įmonė kuri irgi ieško darbuotojų? Jeigu darbuotojui nepatinka sąlygos, kas jį laiko darbo vietoje? Aplamai dauguma darbdavių nori matyti darbuotojus kaip partnerius su kuriais kartu kuriama vertė, o ne priešus. Dažniausiai - jeigu gerai darbuotojui, gerai ir darbdaviui. Tik ne profsąjungoms. Jų tikslas yra ieškoti pleištų, kad pateisinti savo buvimą ir pasiimti tą riebų procentą nuo kiekvieno atlyginimo. Dauguma šitų organizacijų vedamos trumparegiškų ir beatodairiškai savanaudiškų paskatų, ir galiausiai dėl to pralaimi visi. Kiek vakarų europos pramonės sugriauta per juos? dabar tie patys komuniagos kavą paslaugų industrijoje pilsto, tik ten jau kolektyvai mažesni, sąjungos nebėr iš ko steigti.

del sito sutinku. cia priesininkas monopoliui. bet kitas dalykas ka tu ten surasei paskui - yra nesamone. visuomenes tikslas yra suteikt lygiaverti priejima prie resursu ir technologiniu galimybiu. o be darbdavio interesu yra ir kruvos kitokiu parazitinio pobudzio interesu - pvz sakykim visokie licenzijavimai ir patentavimai, sakiniai mokesciai ir lengvatos, neekologiskos sritys, zala sveikatai sukeliancios ir pan. cia isvis absoliutus monopolis daug kur iteisintas. ir teisinga profsajunga cia suveikia tik teigiamai. jei sugriauna visa neefektyvia pramones saka - cia vadinas normaliai atliko savo uzduoti. iki galo. ir pati profsajunga issiarde. o tai ka tu ten prirasinejai - tu nori kad dar papildomi parazitai butu islike, jei butu eje i kazkokius kompromisus. va butent Lietuvoje profsajungos tapo parazitais - kur eina i kompromisus su darbdaviais ir valdzia. pasidalino trecdalio principu. del to sudinai ir gyvenam. ir net Muskas savo fabrikelio cia nestate, nes kam list i treciaruse korupcine skyle profsajungos itaka turi but ne trecdalis, o 50%. o likusi 50% turi jau dalintis valdzia su darbdaviais. per puse. o pas mus korupcinis modelis iteisintas - trijules taryba, ir visi patenkinti kvaksi cia juk rusiskas modelis - "troika" ka jus galit spangt dar apie vakarusm ju geroives pasiekimo budus ir ju prifsajungu kulturas, kai supracio neturit kas ten dejosi temokat tik buhalteriniais rodikliais kazkoki B***B ilgi lygintis...

Principe, teisingas poziuris. Zmogaus sugebejimas dirbti, o darbdavio noras tureti auksta pridetine verte kurianti darbuotoja yra tie du pagrindiniai dalykai, per kuriuos darbuotojas gauna gera kompensacija uz savo atliekama darba. Problemos atsiranda ten, kur arba darbdaviui nereikia gero specialisto, arba darbuotojas nenori dirbti, arba abu kartu. Profsajungos, galbut, kazkiek gelbeja srityse, kuriose yra darbuotoju perteklius, bet si problema ilguoju laikotarpiu geriau issisprendzia per darbuotoju kvalifikacijos kelima/keitima.

Skandinavijoj profsąjungos dar balansuoja skirtingus sektorius. Bando prižiūrėti, kad kalnakasiai neitų programuoti, o gydytojai nesugalvotų dažyti sienų.

Šiaip dabar iš viso yra persivertusi jėgų pusiausvyra, jei tai nėra kaimas/bažnytkaimis, tai bus daugiau nei keli darbdaviai, o darbuotojų trūkumas +- pas visus yra. Realiai tai darbdavys suka galvą, kad tik darbuotojas ateitų į darbą, kad tik nenumestų prašymo atleisti iš darbo ir neitų į darbą neatlikęs savo darbų, ar tik tiesiog nebeeitų į darbą. Paskutiniu atveju ne tik darbai nepadaryti, už ką gali baudas mokėti, bet dar ir turėsi vargti, kol jį atleisi. O kur žiūri lygios teisės/galimybės? Čia kastas jau bando grąžinti?

Nezinau is kur HardAxe istrauke, kad profsajungos priziuri kas ka dirbs skandiinavijoje. Jei tavo issilavinimas yra medicininis, butu keistoka matyti tave dazant. Nes tiesiog ir dazytojas yra specialybe kuriai gali gauti profesini diploma ir dirbti kaip specialistas ir gauti tvarkinga atlyginima. Geriau tada sakyti kad atlyginimai pagal principa skandinavijoj diskrimuoja tuos, kurie neturi atitinkamo issilavinimo. O profsajungos butent nustatato minimalius atlyginimus savo specifinei grupei ir organizuoja streikus, kas bent norvegijoje nutiko pora sykiu siemet jau. Butent del ko skandinavijoje, vokietijoje, sveicarijoje nera minimalaus atlyginimo, nes butent minimalia alga apsiima profsajungos. Norvegijoje (nezinau, kaip kitur skandinavijoje), profsajunga, man padenge darbo valandas kurias netekdavau del isvykimo studijuoti. Duoda pigesnius draudimus ir kt. Tai kad vargiai ar skandinavai verkia del savo profsajungu. Pats esu akcininkas 8 zmoniu imoneleje ir 6 is musu yra akcininkai. Tuo paciu 4 darbuotojai yra ir profsajungos nariais. Tai kad buti ikureju/bendrasavininku/darbuotoju ir buti organizuotu nekelia jokiu konfliktu is principo, jei tu konfliktu pats neieskai. Tiesiog visur ir visada yra savo interesu gynimas. O vietoj "savotisku bedrasavininku" galima padaryti tikrai bendrasavininkais ir problema isspresta, o ne kazkokiomis aptakiomis frazemis pasakoti kodel nebuti profsajungos nariais, kas jei apie pacia Tesla.

Kažkaip ne taip mane supratot. Perdaug paraidžiui Kiekvienais metais vyksta algų kėlimas, pfosajungos skelbia skirtingoms sritims rekomenduojamą algos kėlimo procentą. Kartais sutaria metams, kartais keliems. Tas algų kėlimo procentais švedijoje dažnai prasideda nuo kalnakasybos/auto pramonės ir juda į kitas sritis. T.y. kažkiek stengiamasi balansuoti skirtingus sektorius. Ne vienas kolega yra išėjęs iš darbo, nes jis tobulėjo daug greičiau už tą varganą metinį 1.5%, o didelė korporacija net ir vertindama darbuotoją nesutiko daug nukrypti nuo šio skaičiaus. Gaunasi, kad mušant dinderį alga kils 1%, tobulėjant kaip genijui <2% Mažom įmonėm, kurios nėra pasirašę kolektyvinių sutarčių, tai nelabai ką įpareigoja, bet didesniem darbdaviam tie skaičiai daugiau mažiau aktualūs. Tuo pačiu unijos turi ir kitokių reikalavimų darbdaviams, kurie yra super patogūs darbuotojams, o kartais, netgi keisti. Pvz darbdavys kompensuoja algos skirtumą tėvystės atostogose tarp lubų ir 90% atlyginimo. Dažnai atleidžiant darbuotojus turi atleisti pirmiau naujai priimtus, dalinai finansuoja tobulėjimą ir t.t.

Datbdavys nekeltu isvis atlyginimo ir atsivestu rumunu ar moldavu. Valdzia vienok lobistine tad profsajungos vienintele reali jega galinti atstovauti tavo interesus.

Melas. Tau nereikia tiesiog rankų, tau reikia, kad gerai atliktų darbą. Ir šiaip, dauguma darbdavių rūpi jų darbuotojai, ir tik daliai jie dzin. Aišku, kai darbuotojai ir dar valdžia Lietuvoje visą verslą maišo su purvais, pozityvumo ir nuolankumo valdžiai ar darbuotojams neprideda. Ir rumunų ar pan., atsivežti gali tik dirbti tuos darbus, kur nieko mokėti nereikia. Jei tu nieko nemoki, tai tavo problema. Nieko nemokantis neturi gauti tiek pat, kiek kelis metus amato mokęsis ar studijavęs.

Profsąjungos yra gerai, kol atstovauja darbuotojo interesus. Nežinau kaip Lietuvoje, bet aš dirbu užsienyje ir priklausau inžinierių profsąjungai. Tai prieš eidamas į darbą nusiunčiu savo kontraktą, jie peržiūri ar visos sąlygos normalios, palygina atlyginimą su vidurkiu pagal savo turimus duomenis. Kitas dalykas pvz nors ir dirbu didelėje įmonėje, kuri turi projektų visame pasaulyje, bet tai nereiškia, kad jie visada laikosi taisyklių ir kontrakto. Tarkim turiu daug viršvalandžių, kiekvieną savaitę stipriai viršiju savo darbo valandas, kurios yra kontrakte, įmonė siunčia mane į kursus, kurie vyksta savaitgaliais ir už tokius kursus turėčiau gauti laisvadienį, bet įmonė nesutinka. Arba tarkim yra kokių neatitikimų su atlyginimu ar panašiai, tai aš galiu visus tokius reikalus patikėti profsąjungai, jie turi savo teisininkus, kurie kovoja už mano teises. Man nereikia nei gaišt daug savo laiko, nervų ir leist pinigų teisininkams. Tereikia kreiptis su savo problema, jie įsigilina į situaciją ir po to patys aiškinasi su įmone.