Elektromobiliai negalės girtis absoliučiu draugiškumu aplinkai bent iki 2050 metų - su šia problema dar labai ilgai vargsime (18)
Automobilių gamintojai verčiasi per galvas bandydami savo automobilius paversti kiek įmanoma švaresniais. Elektrinės technologijos pašalins išmetimo sistemos dūmus, salono tekstilė gali būti gaminama iš perdirbtų butelių, o automobilių gamyklos ateityje bus neutralios CO2 požiūriu. Tačiau ir po to elektromobiliai tikros švaros nesulauks bent iki 2050 metų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Štai „Audi“ teigia, kad iki 2025-ųjų jos automobilių gamyklos bus CO2-neutralios. BMW svajoja, kad visi jos automobiliai bus CO2-neutralūs iki 2039 metų. Ir kiti gamintojai taiko į maždaug šį laikotarpį. Tačiau padangos dar ilgai nebus visiškai švarios.
Taip, automobilius galime gaminti iš perdirbtų medžiagų. Net ir baterijas galima gaminti nekenkiant aplinkai. Ir energiją toms baterijoms įkrauti ir gamykloms. Tačiau padangos yra visiškai kitas klausimas. „Michelin“ tikslas gaminti tik ekologiškas padangas 2050 metais net neatrodo toks ambicingas, tačiau iš tikrųjų tai yra sunkiai pasiekiamas tikslas.
Nors dalis padangos gumos mišinio yra natūrali, šiuolaikines padangas sudaro daugybė skirtingų chemikalų. Tarp jų yra daug sąlyginai švarių medžiagų - silicio oksidas, anglis, tekstilė. Tačiau daug ir sunkiai pagaminamų ir perdirbamų medžiagų - sintetinė guma, įvairios dervos ir angliavandeniliai. Pakeisti šias medžiagas švariomis bus beprotiškai sunku. O jų nepakeitus automobiliai negalės vadintis visiškai švariais, net jei tai bus atsinaujinančia energija maitinami elektromobiliai.
„Michelin“ teigia, kad 28 % kompanijos padangų gamyboje naudojamų medžiagų jau yra draugiškos medžiagai - tai natūralūs junginiai ar perdirbtos medžiagos. Be to, pirmieji žingsniai jau žengti. Dar nuo 2012 metų pabaigos „Michelin“ su kompanija „Bio Butterfly“ stengiasi pagaminti butadieną (sintetinę gumą) iš fermentuojamos biomasės. Stirenas bus gaminamas iš plastiko atliekų. Tuo tarpu polietileno tereftalatas nėra toks didelis iššūkis - jį galima paimti iš plastikinių butelių.
Bet kuriuo atveju, padangų gamyba sudėtingėja, nes kiekvienas komponentas dabar reikalauja ilgo ir brangaus proceso. Būtent dėl to šios idėjos raukšles ir bus stengiamasi išlyginti per beveik tris dešimtmečius - greičiau tai tiesiog neįmanoma.
Pastangas deda ir kitos kompanijos. „Goodyear“ bei „Continental“ nori išskirti lateksą iš kiaulpienių šaknų. Žinoma, lateksas ir taip gali būti natūralus, bet dabartiniai jo gavybos būdai naikina miškus. Tuo tarpu kiaulpienės gali augti bet kur. Tai yra labai gyvybingi ir atsparūs augalai. „Goodyear“ jau naudoja ryžių kiautus vietoje smėlio (silicio dioksido) bei sojų pupelių aliejų. Taigi, judesys jau prasidėjo, bet visų chemikalų išvalymas yra ilgas ir sudėtingas darbas, reikalaujantis sukurti daugybę naujų procesų.
Ar padangos tikrai tokios blogos? Taip! Jas sunku perdirbti, jų gamyba yra labai nešvari, o ir padangų kalnai rodo, kad su jomis dar neišmokome tvarkytis. Kita vertus, net ir ekologiškai gaminamos padangos nebus biodegraduojančios - mums ir toliau reikės galvoti apie jų barstomus mikroplastikus bei perdirbimą.