Tokio žemės ūkio roboto dar nematėte – autonominis „Weeder“ per valandą sunaikina net 100 000 piktžolių: pasitelkė ir karyboje naudojamą technologiją (Foto, Video)

Neblogas DI panaudojimas. Bus galima ir ekologiškai su sumažom sanaudom užauginti, vairuotojo, chemikalų nereikia - puiku.

taigi kaip minimum buhalterine tarsa kuro deginimu toks laukas labai brangus... zmogus landzioja universaliau. sutaupai ant lauko paruosimo-irengimo. pigiau yra tiesiog visiskai neaugint piktzoliu, o augint panasiai kaip siltnamiuose su hidroponika visokia. izoliuot tiesiog augalo aplinka, suteikiant augalui dibtinai viska ko reikia. produktai ekologiski. tik greiciausiai nevisaverciai - jei ten kazka labai mikro kiekius kaupia, kas tiesiog sunkiai istiriama musu sudinos kokybes pavirsutiniu mokslu... kad visavertiskai istyrinet net paprasciausia augala - reikia kaip minimum visa jo genetika perkratyt programiskai - ka jis sugeba. tada zinai tiksliai. ir net aplinka sumodeliuosi tiksliai ir pilnavertiskai. musu mokslas per daug atsilikes, kad toki lygi pasiektu net zemdirbysteje... sugeba tik labai primityvius poveikius ar sarysius nustatyt. ir tai kruvos idiotu su sakem susirenka protestuot...

Šiltnamiuose galima augint, bet šiltanamių įrengimas su laistymo sistema kiek kainuoja, jei tai šimtai hektarų? Lauke po derliaus nuėmimo suarei žemę ir viskas. O šiltnamiuose man atrodo reikia keisti žemę kas kažkiek laiko, kad ligos nesidaugintų.

Šiltnamiuose panašias technologijas jau naudoja Olandijoje, tiksliau, bando. Laistymo sistema kainuoja kapeikas. Šiltnamis pats brangiau. Darbo jėga skinti nurinkti derlių brangiai kainuoja, bet ir čia daugėja automatizacijos ir robotizacijos. Apie augalų neišmanymą, tai ūkininkų didžioji dalis gal ir neišmano, bet mokslininkai, kurie juos tiria, kurie kuria jiems trąšas, pesticidus, veisia rūšis, išmano gerai, tik niekas nenori laikytis jų rekomendacijų. Pvz. dirvą suariant - numuši dirvos produktyvumą, neariminė žemdirbystė didina derlių, tik arti negalima 5 metus. Sutvarkius drenažą Lietuvoje, kad nedrenuotų per daug, derlių galima padidinti 10-30%, priklausomai nuo metų ir sklypo. Tinkamai naudojant trąšas dar gali arba derlių padidinti iki 30% arba sumažinti tręšimo sąnaudas iki 30%, priklausomai kuriame ekstremume ūkininkas yra. Naudojant bakterinius papildus augalams derlių galima vėl didinti 10-30%, priklausomai nuo dirvos būklės. Jei hidrponika, reikia vėlgi bakterinių ir maisto medžiagų tinkamo mix'o pagal augalą, kuriame būtų ne tik NPK, bet ir mikroelementai. Bakterijos reikalingos, kad leistų augalui tas trąšas įsisavinti, nes be jų, kai kurių elementų įsisavinimas gali ir 20% nesiekti. Žemės ūkis, jei tinkamai vykdomas, yra sudėtingas mokslas su labai daug kintamųjų, kur tas pats sprendimas netinkamas visiems. Iš esmės gali kiekvieną sklypą traktuoti kaip pacientą, turi pirmą gerai žinoti sklypo situaciją, kad galėtum jame gerai kažką auginti.

tą patį klausimą, tik iš kitos pusės - kokiom medžiagom lengviausia numarinti augalą, turint priėjimą prie dalies augalo? Turiu gebenę, kuriai sunaikinti reikėtų kelių branduolinių galvučių, šaknų sistema turbūt keli kilometrai bendrai sudėjus. Gal galima jai sušerti per šaknis, kamieną ar pan kažkokių medžiagų, kad mirtų visas augalas ar didelė jo dalis?

Imi Roundapo, prisiurbi į švirkštą ir suleidi po žieve arčiau šaknų.

Glisofatiniai herbicidai pasisavinami per lapus, tai turėtų užtekt gerai apipurkšt kad ir tuo pačiu roundupu.

Arba su lazeriu nudegint AI pagalba, kai išlys naujas stiebas , jei nori auginti ekologiškai.

iskart matos buhalteris - kuris visiskai nieko nesupranta zemes ukyje juokinga net skaityt tokius pezalus tavo ziniai mokslininku patarimu ir buhalteriniu suskaiciavimu neuztenka. reikia ir priemoniu. visos tos trasos, bakterines ir grybines kulturos, vanduo, siluma, slegis, dirvos terpe - is kosmono nenukrinta. visam sitam sudui reikia paildomu sanaudu, pajegumu ir zenkliai didesniu zemes plotu. kas isvis isvirsta i papildomas tarsas ir kazkokias kitokias problemas. --------- pvz Egiptas buvo uzliejamu Nilo zemupiu zemdirbystes krastas. imdavo po 3 derlius kvieciu ir pagrindine preke - buvo grudu eksportas i visa vidurzemio jura ir Europa-Azija. kabejo tiesiog visa sistema ant puses Afrikos - kur isplauna mineralus ir nusodina zemupy. atejo buhalteriai - tipo imortalai paskaiciavo kazkokias uztvindymu zalas.... paprase komunisteliu pagalbos. pastate ruseliai jiem Asuano uztvanka nu nebeuztvindo - pasidare kontroliuojami potvyniai. pastate fabrika trasu - siurbia sanasas ir pakuoja...isderino hidrologinius procesus ilgiausios pasaulio upes... rezultate - trasu uznesimas per Nila zemupin nukrito 4 kartus!!! ta gamyklele padengia mazdaug 30% trasu poreikio ir dar tas trasas reikia veziot!!! dirvas nuskurdino. Egiptas tapo grudu importuotoju - ir dar labai stambiu... ir dar kariauja su aukstupiu valstybem buhalteriai - tikti zemdirbystes genijai...

Yra roundup būtent produkto su teptuku iškart, tai ant lapų užtepimas efektyviausia ir kitiems augalams netinka. Šiaip glifosatas beveik visus augalus ir vegetuojančius lapus ima. Konkrečiai gebenę ar ima - nežinau. Tik jei jau kažką purški, tai nepataupyk, nes dar netyčia išsiveisi atsparų augalą glifosataui. P.S. vakar kaip tik išsipurškiau taifūnų (dar yra viesulas ar uraganas), tas pats kas roundup iš esmės, tiksliau, aktyvioji medžiaga ta pati. P.P.S. dirbant su pesticidais nepamirškite apsaugų pilnos aprangos, ir po to praustis, rūbus skalbti. Dauguma sveikatos problemų kyla būtent tiems žmonėms, kurie su pesticidais ir dirba, ne produktų vartotojams (na dar norintiems nusižudyti). Nors glifosatas tiesiogiai nunuodyti žmogų sunkiai gali, bet šalutinis poveikis gali būti labai nemalonus.

Esu dirbes su piktzolem laukuose. Tai daug pastangu reikalaujantis darbas. Labai uzknisdavo ir kojos ziauriai pavargdavo, o kai buvo ziauriai daug piktzoliu, tai praktiskai visi sustuodavome ir dirbome istisas valandas prie vieno zemes lopelio, kol menedzeris nepasake, kad viskas ta plota paliekame suarimui... Dar karsta lauke, tai buna slapia ir nesioji welingtonus. Bet klimpsti i klampyne tada. O ka jau kalbeti, kad pirstines yra labai svarbios. Visi tik dedavo silikonines pirstines ant saves, kurios labai greitai plysdavo, as vienintelis dedavau sodininko pirstines ir ant virsaus silikonines. Ne tik tarnaudavo ilgiau ir apsaugodavo nuo idumuru, ir sildydavo rankas salta rasota ryta. Aiskus ateidavo diena, kai baigdavosi silikonines pirstines, tai visi juodom rankom pareidavom namo.... Be to turi buti skiepytas, nuo zemes bakterijos, nes dirbi su zeme. Kaip ta bakterija vadinasi, iskart nepasakysiu, bet jei ja pagaudavai, tai tave paralyzuodavo ir gali numirti springdamas putuose. O sitas robotas panasus i kombaineri, vistiek reikes kokia 2-3 zmoniu aptarnavimui, indzinieriaus, menegerio, ir programuotojo. Aiskus nereikes paprastu darbuotoju? Reikes ir dar kaip, kai si masina suges, o visos masinos laukuose genda , net ir pacios naujausios. Gal tik darbuotojam sumazes virsvalandziai, arba paleis ta masina, kur ziauiria apauge piktzolem. O paprasti darbuotojai, galbut net greiciau surinks piktzoles, nes buna tokiu zemes lopu, kur zmogui reikia labai mazai pastangu ir is tolo mato ta peraugusia piktzole, kuria surinks. O be to zemes lopai buna ismetyti po vietoves ar kaimus, tai kol ta kombaineri pakraus ant sunkvezimio, jau seniai darbuotojai bus nuvaziave ir surinke... Cia tam kombaineriui nebent prie savojo garazo dirbti... O ir plauti ji reikes ir papildomai, kaip ir visa kita technika plauna ir tai yra specialios prausyklos, kur jis turi nuvaziuoti, ir tai uztrunka kokia 1 valanda 1 masinai. Praktiskai gaistomas indzinieriaus darbo laikas, nes jis dazniausiai ji ir plaus, zino visas vietas kur reikia nuplauti.

Ta bakterija vadinasi Clostridium tetani, sukelia stabligę. Užsikrečiama per nešvariu daiktu durtas žaizdas, kuriose ligos sukėlėjui susidaro anaerobinės sąlygos.

tu bakteriju yra labai daug rusiu, ne tik ta viena. ten greiciausiai specifine - prisitaikiusi. nes yra kokia nors specifine zemdirbystes chemizacija - ir naudoja daug metu. dauguma ju visiskai nepavojingos, kol nepatenka i kraujotaka. o patenka del zmogaus durnumo. persidirba, nevartoja skysciu, spaudimas nukrenta, oda issauseja, sudirzineja, vos ne iki kraujavimo. ir bakterijos sugeba pasiekt kraujotaka. o va tada imunitetas nebesugeba sudorot. pateke i maistinga aplinka pradeda masiskai daugintis. ir pz per kelias dienas ar net valandas. viskas yra del pusiausvyros nelaikymo. organizmo vidine apsauga nera begaline, ji riboto pajegumo. nori neuzsikrest - turi tiesiog neperkraut. pazeist apsauga galima ne tik nesvaria aplinka, bet ir perdeta higiena. persistengia plaut. ypac koncentruotais dezinfekciniais tirpalais tos pirstines, ypac dregnosios buna sumirkytos kokiu nors dezinfekciniu sudu gana daznai. ju paskirtis - vienkartinis uzsimovimas trumpam, tada nusimauni ir ismeti. ju net negalima naudot visai dienai... o del zemes ukio - naturali aplinka, kai neisderinta kokiais nors herbicidais, bakteriju yra daug ir jos konkuruoja tarpusavy. nera vyraujanciu. zmoniu imunitetas prisitaikes butent prie mazu kiekiu. o kai i aplinka ivedama agresyvi chemija - islieka atspariausios - ir ju buna dideles koncentracijos. nes neturi konkurencijos. va ir uzsikrecia dazniau. faktiskai patys ir kalti del to steriluma sukure. tokia zemdirbyste yra visiska nesamone... kai yra siltnamis, tai tu tik atkuri kitas salygas. sakykim su daugiau apsviestumo, ir silumos, ir dregmes. tropiku zona kokia atkuri. o chemizacija nuo kenkeju - cia kaip strerilizacija - visada laikinas efektas. pradzioje nezenkliai pagereja - o paskui KARTAIS pablogeja. nes chemizacija sunaikina aplinka... tuos visokius egzotikos megejus prie namu reiketu eko mokesciais apkraut... nes jie tersia aplinka dar naviau nei kokie automobiliai su vdv. ir tersia ISTISAI. ne tik chemizuoja - bet ir visokiom ziedadulkem - slopinia vietines rusis. vdv gali isjungt... zemdirbyste neissijungia, ji daro ziauria intervencija aplinkai... isskyrus siltnamine su uzdara ekosistema.

Jo su bakterijom tai tiesa, visi valgem darzoves, bet kai suzinojome, kad juose slepiasi e.coli batkerija, viskas daugiau i burna nieko nesikisom...