GEET technologija: ateities kuras - benzino ir vandens mišinys? (Video)

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

Anonymous 2008-05-07 23:56
Suprantu, kad visi jau gavo norimus atsakymus apie šią technologiją ir nurimo, bet aš dar norėčiau gal ir kvailų, bet pora pastebėjimų pateikti apie Sabuko sukonstruotą sistemą. Pirmas dalykas, kažin ar nėra svarbus to metalinio strypo diametras, jei diametras didesnis tuomet lieka mažesnis tarpelis tarp vidinio vamždžio ir strypo, tokiu atveju dujos juda greičiau tuo vidiniu vamždių ir gal būt tada reakcija vyktų kokybiškiau, nes straipsnio informacijoje pateikta jog dujos juda dedesniu greičiu nei garsas. Ir antras dalykas, kai Sabuko minėjo jog variklis nedirbo su niekuo kitu išskyrus benziną, tai pastebėjimas irgi iš straipsnio jog kuro mišinys turib biški įkaisti ir tuomet vyksta nuolatinis garavimas, tai gal mišinys nebuvo pakankamai apšilęs ir dėl to negaravo pakankamai, nes šiaip Sabuko pateiktoje nuorodoje apie benzino ir vandens sunaudojimą rašoma jog testinis variklis veikia ir su kitais mišiniais. "The main real interesting fact in the GEET Muti-Fuels processor is that this device is able to use any kind of hydrocarbures like crude oils, methanol, gasoline, various solvents, kerozen, bio-diesel mixed with water...." Ir dar klausimėlis gal kas ką girdėjo apie "Water4gas" technologiją?
Anonymous 2008-05-10 21:16
Pasidomėk apie vandenilio gavimo būdą ,naudojant inpulso generatoriu. Stanley Meyer's water fuel cell
Laueynas 2008-05-18 04:35
. Kokio didzio reaktoriaus angos ? Ar yra skirtumas is kokio metalo vidinis stripas reaktoriuja? Ar nebutu geriau jei reaktoriaus vidinis stripas neturetu elektrai laidaus kontakto su isorinemis reaktoriaus sienelemis? Jei yra kokiu nevisai apsurdisku minciu mielai i jas atsizvelgciau. Jei yra intuziastu norinciu prisideti prie eksperimento bent jau teoriskai labai prasom. Praktiskiem patarejams (jei bus pageidaujanciu) automobilio testavimo sau garantuotas. Tarpkitko: Gal kas zino kaip kokibiskiau generuoti vandenili is vandens elektros pagalba? Su patarimais kreiptis l.dapsys@gmail.com aciu
Laueynas 2008-05-18 13:22
Pro reaktoriu praejusio kuro kelias iki degimo kameros?
Laueynas 2008-05-25 00:51
Suprantamas Sios technologijos patrauklumas kas liecia 20 - 30 % ekonomija tai neklausimas. panaudojus emulsikli galima i kura pilti ir vandeni ir nera skirtumo ar tai dizelis ar benzinas. Tai buvo zinoma jau labai seniai tik neradau paaiskinimu ,o tik speliojimus kodel tai veikia. Faktas tik tas kad tai veikia. Taigi jei pasiekti 50% procentu ekonomija va tai jau intriguoja.
rimasD 2008-05-25 11:55
Sveiki forumo dalyviai.Aš į šias technologijas žiūriu skeptiškai.Juk vanduo yra sudegęs vandenilis.Norint,kad vanduo degtų,reikia jį suskaidyti į H irO atomus.Tam reikia elektrolizės,arba garus kaitinti virš 1500 C.Atsižvelgiant į nuostolius,energijos reikės daugiau,negu gausit sudeginę vandenilį vėl.Įsivaizduokit laužą,kūrenamą malkų ir pelenų mišiniu.Aišku-kažkiek pelenų įberti galima,tačiau malkų nesutaupysit.Kitas reikalas panaudoti išmetimo dujų šilumą pašildyti įsiurbiamą orą ir kurą.Tai pakels variklio naudingo veikimo koeficientą(NVK).Jeigu pavyktų vandens garus paverstiH irO atomais prie650 C,pav.suradus kokį katalizatorių,arba išmetamas dujas priversti gaminti elektros srovę,kuri skaidytų vandenį į H irO - dalį kuro sutaupytume.Šiaip nedidelis garų kiekis degiajame mišinyje sumažina degimo temperatūrą (naudinga varikliui bet ir krinta šiek tiek galingumas) ir sumažina išmetamų dujų toksiškumą.Tai tiek.Bet idėja graži.Aš mėgstu fantastiką.
Anonymous 2008-05-25 23:53
GArus kaitinti reikia daugiau nei iki 2000C o plazmos susidadimo metu vanduo lengvai virta i HO+ ir H- klausimas tik ar tikrai plazma susidaro. Maciau toki irenginuka cigareciu pakelio didzio pro kuri leidzian vandens garus jie virsta degiais
Anonymous 2008-05-26 06:14
internete radau dar viena panasu heroju su kitokio principo reaktoriumi . Jei ivesite tai ( Stanley Meyer's water fuel cell )i google ismes begela saitu sia tema.
Anonymous 2008-05-26 09:58
Stanley Meyer'is tai išgavinėjo dujas elektrolizės būdu panaudodamas impulsus arba bent jau kažkas panašaus, tačiau po jo mirties kiek supratau niekam nepavyko pasiekti tokios dujų išeigos, kaip Stanley. Bandau ir aš išgavinėti, bet kažkaip rezultatai kol kas nekokie. Dar yra idomus dalykas, kaip šiaulietis fizikas Alfredas Lankauskas išgavinėja šilumą kiek supratau irgi panašiu elektrolizės būdu, tik idomu kokį elektrolitą jis ten naudoją ir kokia jo koncentracija, gal kas daugiau kokios informacijos apie tai turit, butų įdomu pabandyti.
Anonymous 2008-05-26 11:39
Nuo kada isiurbiamo oro sildymas pakelia naudingumo koeficienta??? Kam tada turbininiuose varikliuose deda intercoolerius (tarpinius oro ausintuvus)? Gi jei oras karstas, tai jis labiau issipletes, atitinkamai tame pat turio vienete yra maziau deguonies - kuo maziau deguonies - tuo prastesnis degimas. Del kuro sildymo naudos irgi abejoju.
Laueynas 2008-05-27 01:39
Jei kas neisigilino i sistema kuri galbut nedirba arba dirba nevisai taip kaip kad pristato... Oro ten niekas nekaitina oras paduodamas po reaktoriaus. Na gal tik nedidele dalis misiniui regugulioti ir kaitinama Cia chemiku reiktu teirautis kas ten viksta. Pro vadinama reaktoriu i degimo kamera keliauja iprastas kuras ,vanduo ir atidirbtos dujos (idomu ar jos tikrai ten butinos?). Viskas ikaitinama maziausei iki 500C ir tiketina gal net iki 700C ir daugiau. Kad susikuria elektro magnetinei laukai ten irgi realu tik kokio stiprumo ir kokia itaka jie gali tureti nenumanau. Manes nei kiek nestebintu jei pro tariama reaktoriu leistume vandens ir cukraus koncentruoto tirpala ir nedidele dali kuro maksimus iki 20%. Sakiciau butu labai keista jei tai nedirbtu Kolkas radau automobiliu su sios sistemos pritaikimu ir tariama 30 % ekonomija. Tai nestebuklas va jei paroditu automobili bent jau su 50% ekonomija tai jau sis tas. Iskaitant visoki kura koks ten butu panaudotas suprantama.
Anonymous 2008-05-28 08:55
Water4gas technologija atrodo itikinamiau. gal kas atlikinejot bandymus. Kad kas Lietuvoje patikrintu dar negirdejau, bet zinant padeti su mokslininkais tai isivaizduoju, kad niekam neidomu
rimasD 2008-05-28 13:13
Idealios šiluminės mašinos NVK tiesiogiai priklauso nuo dujų darbo temperatūros ir išmetamų dujų temperatūros skirtumo. Kuo jis didesnis, tuodidesnis NVK.Tai dėstoma neatsimenu kurioje klasėje fizikos pamokose (Shernai!).Taigi dėl to pav.šiluminėse elektrinėse paduodamas oras šildomas išmetamosiosiomis dujomis.Karštame ore gerai garuoja skystas kuras.Jei vartojamas mazutas,tai ir jis kaitinamas,kad būtų skystesnis ir lengviau purkštūsi.Visa tai mažina dūmų temperatūrą t.y didinaNVK.Automobiliuose irgi yra problema nesudegęs dalis kuro,kadangi išpurkštas nespėja išgaruoti esant dideliems apsisukimams....Visiškai kitas dalykas yra metalų atsparumas aukštoms temperatūroms.Dėl to variklis dirbtinai aušinamas:t.y.ieškoma protingo sprendimo.Seniai esu skaitęs kaip japonai sukūrė metalokeraminį variklį,kuriam nereikėjo aušinimo t.y.dirbo tamsiai raudonai įkaitęs.Matyt kažkas nepavyko,jei tokie varikliai nevartojami...Trečias dalykas,kai iškyla dilema tarp kuro sąnaudų ir noro turėti po kapotu stipriai forsuotą monstrą,tai renkasi pirkėjas.
Anonymous 2008-05-29 00:09
Techninis klausimas. Ar su kuru paduodamas vanduo padeda ausintis varikliui? Maciau naujai sukurta gesinimo iranga. Tai ten su pora litru uzgesina deganti automobili. Atrodo ispudingai. O visas triukas susideda is to kad vanduo dozuotai issaunamas dideliu slegiu ir liepsna nukloja tesiog vandens dulkiu debesis. Tai ten issauna 3-4 kartus ir ugnis dingsta. Paaiskinama paprastai. Nera temperaturos nera ir ugnies. Tai ir svarstau ar variklija galetu vikti kazkas panasaus. Kai vandens garai issinesa dideli kieki silumos. Jei taip tai ir liesesnis misinis neperkaitina variklio ,padideja galingumas ,automatiskai sumazina kuro sanaudos ir kuras geriau sudega. Cia mano tokios prielaidos idomu kiek tai galetu buti panasu i teisybe. Yra dar toks teiginis aiskinantis kodel vanduo degimo kameroja pagerina degimo procesa. Vandens tankis didesnis uz kuro ir beto H2O pavirsiaus itempimas stipriausias (nors kodel taip yra paaiskinimo kiek zinau nera Taigi esme susideda is to kad kuras keliaudamas su vandeniu issidesto jo pavirsiuja sudaridamas plevele. Esant tokioms saligoms degymo procesas pagereja. Sakiciau paliginimas paprasciausias butu kaip kad 100ml sakikime benzino uzdegti pailgoja stiklineja ir ta pati kieki placioja leksteja. Suprantama leksteja kuras sudegs greiciau ir didesne liepsna. Butu smagu isgirsti nusimanancio zmogaus nuomone
Anonymous 2008-05-29 21:40
griztant prie GEET, as nesu specas tik apsiskaites, bet jaigu prie to vidinio strypo ir isorinio kuro vamzdelio prijungti srove? Pagal mane turetu gautis kazkas panasaus i HHO generatoriaus hibrida. Na cia tik mano tokia mintis.
Anonymous 2008-05-30 09:26
Kas dėl Water4gas technologijos tai bandančių lietuvoje yra, gal ne identiška technologija bandoma, bet bent jau labai panaši www .elektronika. lt/forum/viewtopic.php?t=29712&postdays=0&postorder=asc&start=0
Anonymous 2008-05-30 09:28
P.S. nuorodoje išsitrinkite 2 tuscius tarpus po www ir po .elektronika.
Anonymous 2008-06-01 00:18
Labiausiai patinkanti vieta straipsnyje-turbut vyksta termobranduoline reakcija...cha cha..gal zinote kad ji vyksta tik prie keliasdesimt tukstanciu laipsniu celsijaus??Aisku labai noretusi tiketi stebuklais...bet.... Manau kad tai tik viso labo grazi pasaka
Anonymous 2008-06-14 18:20
Vandens deginimo technologija jau isbandyta. Pagaminome ir isbandeme kiek kitokia technologija nei GEET. Musu isbandyta tai vandens skaidymas elektrolizes budu i H ir O duju miksa ir juo praturtinant isiurbiama ora. Pajungeme 2 auto - vectra ir audi80, abi su dujine iranga. Nuvaziuota su kiekviena masina vidutiniskai po 1500 km. Ekonomija su abejomis pasiekta apie 30proc, plius abejose pastebetas automobilio galios padidejimas, dar reiketu patikrinti ismetimo duju parodymus, bet ir vizualiai galima pasakyti, kad jis artus 0 (nors vectra pries tech apziura turejo problemu su ismetimo dujomis). Todel ne is gandu ar pamastymu galiu tvirtinti, kad tai veikia ir duoda ekonomija (investicija 1000lt). Atsiras skeptiku kurie suabejos ar daug km tos masinos nuvaziuos, sutinku kol nenuvaziuosime bent po 50T km, tol nieko konkretaus jiems nepasakysiu. Bet visos masinos ne pirmos jaunystes (15-20m), todel visai negaila, kad ir po 5Tkm uzlinktu. Taciau pirmosios ekspluatacijos savaites rodo ka kita - varikliams tai tinka ir patinka Tolimesnis kelias bus tuos reaktorius statyti ir bandyti i dyzelines masinas. Taigi visai realu, kad ir GEET technologija veikia. Tik beda, kad isradejai ir autoriai nera pagamine/pardave nei vieno irenginio placiosioms masems. Kokia nauda paprastam automobilistui jei jis negali naudotis sia technologija - nebent del bendro isprusimo.
Anonymous 2008-06-18 21:53
kokio didzio elektrolizei naudojate ploksteles? Itampa leidziate per pulsini sroves reguliatoriu? Elektrolita kokinors naudojate ar ausinates vandeni?