Fenomenas smegenyse, kuris vyksta pavalgius riebaus ir angliavandeniais turtingo maisto ()
Visi žino, jog nesveikas maistas lemia nutukimą, diabetą ir kitas sveikatos problemas. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad riebus ir angliavandenių prisotintas maistas sukelia ir neurologinius pokyčius smegenyse. Skaitydami šį straipsnį norėsite į šalį pastumti tą mėsainį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žmogaus kūnas sutvertas gyventi gamtoje, kur maistas ne visada yra prieinamas. Turėdamas galimybę, jis kaupia atsargas tiems laikams, kai maisto nebus. Tačiau mes jau seniai negyvename gamtoje ir ši organizmo savybė mums gali būti žalinga. Maisto mums pakanka ir kaupti riebalų atsargų organizme nereikia. Todėl organuzmui negalime suteikti tokių galimybių.
Jeilio universiteto mokslininkai atliko bandymus su gyvūnais, maitinamais daug riebalų ir angliavandenių turinčiu maistu. Mokslininkai tyrinėjo gyvūnų smegenis ir jų pagumburio srityje pastebėjo uždegimo požymius. Patyrinėję jas iš arčiau, mokslininkai pastebėjo, kad mikroglijos ląstelės, kurios veikia kaip centrinės nervų sistemos apsauga, ima kisti nepraėjus nei trims dienoms po riebaus ir angliavandenių turtingo maisto valgymo. Šių ląstelių mitochondrijos, organelės atsakingos už energijos gamybą, ima trauktis, o šios domino grandinės gale – žymiai suprastėjusios pagumburio galimybės kontroliuoti energijos gamybą ir gliukozės homeostazę.
Stebėtinas šio fenomeno poveikis – noras valgyti. Riebus ir angliavandeniais prisotintas maistas žmones ir gyvūnus verčia ieškoti daugiau maisto. Mums tai yra gamtos klaida – po kaloringo maisto valgymo mes turėtume valgyti mažiau. Tačiau gamtoje tai yra įprasta reakcija – jei atsirado maisto šaltinis, jį būtina išnaudoti greičiau ir taip pasiruošti ateičiai.
Taigi, riebus ir angliavandenių prisotintas maistas mus tukina ne tik tiesiogiai, bet ir netiesiogiai – versdamas mus valgyti daugiau. Tačiau mokslininkai atsekė ir pagrindinį kaltininką – baltymą UCP2, kuris reguliuoja mikroglijos ląstelių mitochondrijų veiklą. Pašalinus šį baltymą, gyvūnai visiškai kitaip reagavo į riebų bei daug angliavandenių turintį maistą. Jo paragavę, greitai pasisotindavo sotumo jausmą ir daugiau nevalgydavo. Taip, net ir turėdami prieigą prie nesveiko maisto, gyvūnai nestorėjo.
UCP2 baltymas gali būti blokuojamas vaistais, tačiau mokslininkai neskuba to rekomenduoti. Šis tyrimas atskleidė iki šiol nežinotą būdą, kaip nesveikas maistas mus storina, tačiau sprendimo būdų nesiūlo, nes mes jį jau žinome – reikia riboti savo maisto kiekį, kiek įmanoma daugiau judėti ir rinktis sveikesnius produktus.