Depresija kankina milijonus žmonių. Motyvacijos praradimas yra vienas iš depresijos simptomų, tačiau jį labai sunku apibrėžti. Ar jis apskritai tikras, o gal žmogui tiesiog trūksta energijos? Mokslininkai aptiko su motyvacijos stoka susijusius biožymenis.

Depresija kasmet aplanko apie 9 % pasaulio populiacijos. Tai – dažniausias psichinės sveikatos sutrikimas ir dažniausia nedarbingumo priežastis. Dalis to nedarbingumo yra susiję su absoliučiu motyvacijos praradimu. Žmonės nejaučia savo veiksmų prasmės ir, kaip teigia patys, nenori net atsikelti iš lovos. Nors egzistuoja vaistų, kurie sušvelnina depresijos simptomus, net pusė vaistus vartojančių pacientų nejaučia jokio pagerėjimo. Taip yra dėl to, kad gydymas yra mažai susijęs su simptomais, kurie yra sunkiai apibrėžiami. Biožymenų identifikavimas padės skirti specialiai kiekvienam atvejui pritaikytą gydymą, kuris turėtų būti efektyvesnis.

Kalifornijos universiteto Berklyje mokslininkai depresijos biožymenų ieškojo pelėse. Jie pastebėjo, kad vadelėse (smegenų dalyje, lotyniškai vadinamoje Habenula) veikia genas, nuo kurio išreiškimo priklauso motyvacijos stoka – kuo labiau išreikštas šis genas, tuo mažiau motyvacijos turėjo pelės. Vadelės pastaruoju metu depresijos tyrimuose susilaukia vis daugiau dėmesio, nes yra susijusios su dopamino ir seratonino sistemomis. Neseniai įvykę klinikiniai bandymai, kuomet vadelės buvo stimuliuojamos elektros impulsais, taip pat turėjo teigiamus rezultatus, todėl mokslininkai ir nusprendė iš arčiau patyrinėti šią smegenų sritį.

Pelės, beje, yra ypač gerai tinkamos depresijai tirti. Didelis stresas joms sukelia bent tris pagrindinius depresijos simptomus – nerimą, motyvacijos praradimą ir negalėjimą patirti malonumą. Tačiau iki šiol šie simptomai kartu vadinosi vienu žodžiu – depresija. Tyrimo autoriai Stephanas Lammelis ir Ignas Černiauskas pastebėjo, kad įprastai tyrimuose gyvūnai žymimi labai paprastai – serga depresija arba neserga depresija. Jie nusprendė patyrinėti, ar yra prasmės skirtingų simptomų išraišką atskirti ieškant depresijos biožymenų.

Mokslininkai pastebėjo, kad chroniškas stresas didina šoninių vadelių ląstelių aktyvumą. Jie taip pat pastebėjo, kad tai gali būti siejama su motyvacijos praradimu. Mokslininkai identifikavo sinapses, ląsteles ir jų tinklus, kurie galėtų būti susiję su šiuo mechanizmu, ir dabar naudos genų žirkles CRISPR-Cas9, kad galutinai nustatytų už tai atsakingus genus.

Galutinis rezultatas turėtų būti nauji vaistai, kurie gerintų depresija sergančių žmonių motyvaciją. Šiuo metu depresijos gydymas yra labai standartizuotas – žmonės gydomi pagal tai, kokio stiprumo simptomus jaučia. Identifikavę biožymenis mokslininkai galėtų sukurti specializuotus vaistus, kurie spręstų individualius kiekvieno paciento patiriamus simptomus. Atpažinę motyvacijos stokos biožymenis, mokslininkai ieškos nerimo bei negalėjimo patirti malonumą šaknų.

Komentarai (8)