Itin populiarus būdas auginti raumenis ir mesti svorį gali sukelti ir širdies smūgį: naujas tyrimas labai aiškiai parodė, kas vyksta ir kodėl tai taip pavojinga

Supratau iš straipsnio, kad daug baltymų su riebalais yra blogai, o tai neparodo jog baltymai yra blogai. Tai parodo, kad tokia mityba yra blogai. Bet tuomet kodėl straipsnio pabaigoje kalbama apie baltymų ribojimą? O tai gal geriau tiesiog rekomenduoti per stipriai neriboti angliavandenių? Reikėtų tada baltymų/angliavandenių dieta ir visų trijų tyrimą atlikti prie to pačio. Taip pat kaip dėl pelių? Ar jos apskritai pratusios suvartoti tiek baltymų? Kiek pelės suvartoja baltymų raumeniniai masei auginti. Ar pelės valgo mėsa? Toks jausmas, kad pelių mityba tokia pati kaip ir žmonių... Grynai išvada atrodo tarsi pateisinti tinginius, tipo nevartokite per daug baltymų. Ir kadangi sportininkai daugiau suvartoja baltymų tai jiems tikrai kažkas bus su širdimi. O gal tiesiog tuos amino rūgštis raumenys sunaudoja po treniruotės, o ne tiesiog bereikalo skaidomi baltymai ir "kaupiami" organizme.

Jei suvalgai mažiau, nei išeikvoji, – svoris krinta, daugiau, nei išeikvoji, – auga. Tai yra energijos tvermės dėsnis ir mitybos planai prieš jį yra bejėgiai. Dietos padeda gal tik psichologiškai ir tai yra skonio reikalas. Ir taip, norint užsiauginti raumenų, reikia daugiau baltymų. Maksimalus kiekis žmogui yra ~150 g per parą, visa kita raumenų auginimui neturi jokios reikšmės ir yra tiesiog paverčiama energija.

Tai kad ta baltimų dieta čia ne tam, kad raumenis auginti. Čia gaunas taip, kad ėdi baltimus, nieko nedarai ir netenki svorio. Nes tie baltimai iškakojami, gal? Nu ir turbut gal nesveika, spėju be angliavandenuų ne tik riebalai, bet ir smegenai, gali patirpt.

ta tema.

Man rodos pabaigoje labiau tiktų tai, kad nereikėtų pernelyg daug suvartoti bereikalingai baltymų. Pvz jeigu sėdi prie kompo tai nereikia vien kirsti baltymus. Pvz Treniruočių dieną, taip pat kuomet atsistatai po jų, taip, reikia daugiau, bet jeigu ten lovoj guli, prie kompo sėdi kiauras dienas tai iš daug baltymų bus jokios naudos. O jeigu tai dar sujungsime su kažkokia kraštutine mityba tada dar blogiau bus. Tad geriausia yra visavertė mityba.

Kalorijų specialiai dėl to ir neminėjau. Nes juk svorio priaugti galima ir valgant prastai įsisavinamus produktus – valgysi jų per daug, svoris augs. Norint mesti svorį, nereikia kažkokių specialių dietų, tuo labiau nereikia ir skaičiuoti kalorijų ir baltymų – užtenka mažinti porcijų dydį ir niekada nepersivalgyti.

Minėjote energijos tvermės dėsnį. Kažkaip keistai apibūdinate prastą įsisavinimą. Tarkime, celiuliozė turi tiek pat kalorijų, kaip ir krakmolas. Tačiau juk suvalgius kilogramą celiuliozės, kūnas tos energijos pasisavins nepalyginamai mažiau, nei suvalgius kilogramą krakmolo. Tikriausiai turėjote mintyje ne prastai įsisavinamus, o mažos maistinės (ne energinės) vertės produktus. Kaip bebūtų, mesti svorį, valgant įvairų ir skanų maistą (taip, nepersivalgant) yra lengviau ir sveikiau, nei nekeičiant dietos, o tiesiog mažiau valgant. Nes nekeičiant įpročių, o tiesiog mažinant kiekį, organizmas dažniausiai atsigriebia su kaupu

Žmonės nemėgsta pokyčių. Dietos keitimas paprastai būna laikinas dalykas ir pasilaikius dietos organizmas dažniausiai atsigriebia su kaupu. Užtat yra dažnai sakoma, kad dietos neveikia.