Ankstų šeštadienio rytą į Klaipėdos uostą pirmą kartą jo istorijoje atplaukė itin modernus laivas „E-Ship 1“, turintis keturis vėjo rotorius, kurie, vaizdžiai tariant, atstoja bures. Tai vienintelis pasaulyje tokio dydžio krovininis rotorinis laivas, rašo „Vakarų ekspresas”.

Šis laivas atplaukė į UAB Klaipėdos konteinerių terminalą ir atgabeno šešių vėjo jėgainių dalis. Tai – negabaritinis krovinys, kurio bendras svoris – 2 800 tonų, o atskiros dalys sveria iki 40 tonų. Jis skirtas vėjo jėgainių parkui Šilutės rajono Čiūtelių gyvenvietėje.

„E-Ship 1“ laive, plaukiojančiame su Vokietijos vėliava, be tradicinio variklio sumontuoti ir 4 vėjo rotoriai. Ant denio yra 4 dideli cilindrai, kurių skersmuo – 4 m, o aukštis – 27 m. Kadangi tokių rotorinių laivų pasaulyje nėra daug, o kalbant apie krovininius – jis kol kas vienintelis, verta kiek plačiau papasakoti apie rotorių veikimo principą.

Iš esmės laivas negalėtų plaukti be dviejų dyzelinių 3,5 MW galios variklių. Tačiau šių variklių galia išnaudojama ne tik laivo plukdymui, bet ir keturių didžiulių rotorių sukimui. Gali kilti natūralus klausimas – kokia nauda iš absoliučiai glotnių rotorių, kuriuos papildomai turi sukti vidiniai varikliai? Norint tą suprasti, reikia turėti omenyje, jog tai nėra tradicinės vertikalios vėjo jėgainės – šie rotoriai skirti tam, kad plaukdamas laivas galėtų išnaudoti Magnuso efektą.

Vokiečių fizikas Gustavas Magnusas 1843 metais atrado jo vardu pavadintą efektą, kuomet orui netolygiai aptekant besisukantį vamzdį, susidaro jėga, nukreipta statmena oro judėjimo kryptimi. Kitas vokietis Anton Flettner 1920 metais pagal šį dėsnį sukūrė sistemas, kurios galėtų padėti varyti laivus.

18,3 metrų aukščio ir 2,8 metrų skersmens dviejų vamzdžių varikliai buvo išbandyti 1924 metais burinėje 54 metrų ilgio škunoje „Buckau“. Laivas buvo pertvarkytas statykloje Kylyje. Nors eksperimentas pavyko, buvo konstatuota, kad rotoriniai vamzdžiai netinka dideliems laivams, mat užima daug vietos, reikalauja papildomų techninių sprendimų, o gaunama nauda nėra tokia, kad visa tai atsvertų.

1926 metais trys 17 metrų ilgio ir 4 metrų pločio rotoriniai vamzdžiai buvo įtaisyti ir išbandyti 92 metrų ilgio Vokietijos kariniame laive „Barbara“. Nors įsitikinta, kad rotoriniai vamzdžiai 2-3 mazgais padidina greitį ir padeda taupyti kuro, 1933 metais laivas „Barbara“ buvo pertvarkytas į įprastą, primena diena.lt.

Prie rotorinio variklio laivų sugrįžta 1985 metais. Garsaus okeonologo Žako Ivo Custo užsakymu 10,2 metrų aukščio ir 1,35 metrų pločio vamzdžiai buvo sumontuoti jo 31,4 metrų ilgio mokslinių tyrimų laive „Alcyone“. Vokietijos Flensburgo universiteto studentai Flettner rotoriaus diską sumontavo katamarane „Uni Kat“, kuris buvo pristatytas 2006 metais. Panašiu principu Škotijos Edinburgo universitete kaip mokslinių tyrimų laivas ant trimarano pagrindo sukurtas laivas „Cloudia“. Jis skirtas kovai prieš klimato atšilimą.

Tačiau dar nė karto nebuvo pastatytas tokio tipo krovininis laivas. Tad „E-Ship 1“ yra naujos kartos pradininkas, kuris į pirmą reisą su kroviniu išplaukė tik pernai rugpjūtį. Toks inovatyvus laivas, kurį statant buvo naudojamos naujausios technologijos, priklauso trečiai pagal dydį vėjo jėgainių gamintojai pasaulyje Vokietijos kompanijai „Enercon GmbH“.

Kompanija pati ir konstravo šį laivą, kad parodytų, kaip dar galima panaudoti vėjo energetiką. Tiesa, ne visiems moderni idėja kelia estetinį susižavėjimą – „E-Ship 1“ laivas jau ne kartą buvo pripažintas bjauriausiu krovininiu laivu.

Komentarai (9)