Kaip visą laiką sūriame vandenyje esantys laivai iš karto nesurūdija? Pasirodo, pasitelkiama viena gudrybė

Man dabar iškilo dilema biški į temą dėl chemijos, bet biškiški ne į temą, nes tai ne laivas, o boileris karštam vandeniui ruošti. Jų viduje paprastai būna magnio strypelis, o skarda paprasto metalo padengta emaliu, tai tas aktyvus metalas sustabdo koroziją kai emalis patrūkinėja, kaip ir laivams. Mano boileris yra nerudyjančio plieno ir tarnauti gali belekiek metų, kad ir 200, bijau kad to strypo seniai jau nelikę jei toks buvo įdėtas. Ar nesuės elektrocheminės reakcijos neržaveikos skardos?

Teoriškai neturėtų. Tiesiog nelabai suprantu, kam iš viso anodas dėtas jei boileris nerūdijančio plieno. Nebent koks nors nuotėkis būtų. Buvo vienam, kad po remonto nespėjo gyvatukų keisti (paprastas mėnesį du laikydavo, nerūdijančio plieno 3-6mėnesius) rado pas kaimyną seną seną skalbimo mašiną su įžeminimu prijungtu prie gyvatuko. bėda, kad visą pajungimą darė PPR vamzdžiais.. ir gavosi, kad elektra tekėti tik vandeniu.. iki remonto buvo gyvatukas kokių 20-30metų senumo bet metaliniais vamzdžiais ir nieko..

Pats boileris laikys kelias dešimtis metų, net jei ir būtų iš paprastos geležies pagamintas. Kritinė vieta ten kaitinimo elementas. Ir ne korozija ten pagrindinė problema. O kieto vandens kalkės. Per ilgą laiką kaitinimo elementas pasidengia kalkių sluoksniu. Tos kalkės neblogas šilumos izoliatorius. Tad pasidengus jų sluoksniu mažėja boilerio efektyvumas, pats kaitinimo elementas nėra pakankamai gerai aušinamas, perkaista ir galiausiai sudega. Akyvus magnio anodas padeda išvengti šios problemos.

Siaip jau elektrolize nerudijanti pliena irgi per metus gali suesti.

Elektrolizė jokia dėl elektros instaliacijos neturėtu vykti, nes yra nuotėkio rėlės sudėtos, jei nuotėkis bent 30mA automatai sudirbs ir atjungs. Bet aš galvoju apie chemines reakcijas, juk vandenyje yra nedidelis kiekis natrio hipochlorito, ar kažko panašaus. Ar yra tas anodo strypas nežinau nebuvau išardęs, bet žinau kad jie daugmaž visuose boileriuose būna.

nuotekis nebutinai is elektros tinklo. yra visokie elektrostatiniai nuotekiai del vandens judejimo ir skirtingu metalu aktyvumo. jie irgi sueda boilerius su vamzdynais. tas magnio elektrodas del kalkejimo dedamas, o ne del rudijimo. del rudijimo daromos katodines apsaugos, kaip ir aprase straipsnyje. jos daromos ne tik laivams. daromos ir pvz pastatu armaturai, ir aktyvios - su maitinimo saltiniu. --------- jei tu nori garantuotai "amzino boilerio" - tai visu pirma turi pasirinkt nerudijancio korpuso. ir silumos perdavimo sistema turi but atvirkstinio principo. siluma is boilerio turi persiduot i gyvatuka (jis tures but ilgas arba pvz varinis - kad pakelt efektyvuma), o ne atvirksciai (iprastas variantas - nes trumpesnis gyvatukas pigiau). geriamasis vanduo turi keliaut ne boileriu, o gyvatuku ir tiesiog numatyta galimybe ta gyvatuka esant reikalui pakeist i nauja ar praplaut nuo kalkiui. o pats boileris turi but uzdaro vandens ciklo sistema - galesi supilt pvz koki nors distiliuota vandeni ir isvengt tu visu zalingu elektrocheminiu reiskiniu, kalkejimo ir viso kito. jokio magnio elektrodo irgi nereikes, bet reikes rimtesnes slegio ir termo apsaugos dar daroma teno pereinama talpa (jei nenorima gyvatuko). tenas ne tiesiogiai i boileri ikisamas, o pvz kokia nors kolba su tepalu. o jau ta kolba kisama i boileri. arba didesnese sistemose isvis daroma atskiras kaitintuvas su nebe boileriu, o akumuliacine backa. aisku viskas kainuoja, o vartotojams visada siulomas pats pigiausias (kartu ir prasciausias) variantas

Mano boileris ir yra pats paprasčiausias, iš nerudyjančio plieno skardos su paprastu eletriniu tenu. Kadangi gavau tokius du naudotus vienam 15 kitam 10 metu jau yra, tai tu anodu ten tikrai jau nebebus. Gyvatuku jokiu nėra viduj, tipo nekombinjotas. Elektrostatiniu sroviu turėtu būti nes vandentiekio trasa špyżinė, paskui plastmasė polietilenas, boileris ir viduj PEX vamzdynai su bronzinėm nikeliotom jungtim.

Kalkės boileryje nusėda tik tada kai temperatūra viršija 60C. Tad jei nėra labai didelio karšto vandens poreikio, termostatą geriau laikyti prisuktą iki minimumo. Ir tik retkarčiais boilerį užkaitinti iki 80C, profilaktiškai, apsisaugant nuo legioneliozės rizikos.

net rudijantys boileriai buna padengti antikoroziniu sluoksniu - ir ten neaktualu buna rudijimas kazkoki laika. kol nesutrukineja sluoksnis nuo temperaturu. o tipinis tenas - kokia nors mazaangle gelezis (geras silumos laidumas). plius jis karstas ir visas sudas limpa iskart ant teno. ta magnio strypa ir montuoja kartu su tenu paprastai ar kuo arciau jo. kada nors isardyk paeiksplotuota - pamatysi ko nemates deja sito apnasu proceso nelabai imanoma isvengt... galima tik arba kazkiek su rezimais zaist, atskirt tena arba pasidaryt nesunkiai-patogiai valoma-keiciama sistemos dali - kur bus geriamas vanduo. vistiek teks arba valyt, arba ismest-keist...

O jeigu viską supaprastinti? Kaip gabaliukas aliuminio gali apsaugoti visą laivo korpusą? Apsauga aplinka gabaliuką tikėtina, bet kaip visą korpusą?

jei labai grubiai, tai gaunasi iš to magnio kaip koks akumuliatorius. Magnis ir plienas už elektrodus, vanduo už elektrolitą (todėl sūrus vanduo yra blogai). Magnis veikia už teigiamą elektrodą ir tirpsta, o metalinis korpusas tampa neigiamu elektrodu.