Šiaurinę Atlanto vandenyno dugno dalį nusėjusios laivų duženos – lyg priešistorinių gyvūnų griaučiai. Šie istoriniai paminklai – ne tik jūrų tyrinėjimų, prekybos, migracijos ir konfliktų pėdsakai, jie įdomūs ir kultūriniu požiūriu.

Be to, jie – vis labiau populiarėjančios rekreacinio nardymo turizmo industrijos bazė ir svarbus indėlis į jūros gyvenimo bioįvairovę ir gausą.

Istorijos, kaip šie laivai atsidūrė vandenyno dugne, iš tiesų įdomios. Pavyzdžiui, vandens gelmėse prie Orknio salų, esančių į šiaurę nuo Škotijos pakrantės, kur dabar yra garsi pasaulyje nardymų vieta, nutiko reikšmingas Pirmojo pasaulinio karo pabaigos jūrų įvykis.

Vokiečių karinių laivų flotilei (iš 74 laivų) užkirto kelią iš Skapos įlankos, kuri yra tarp Orknio sausumos ir Pietų Orknio salų. 1919 m., sąjungininkams ginčijantis dėl laivyno likimo, laivyno admirolas Ludwigas von Reuteris įsakė visų vokiečių laivų įguloms nuskandinti laivus, kad flotilė neatsidurtų priešų rankose. Buvo nuskandinti 52 laivai, ir Skapos įlanka tapo povandenine Pirmojo pasaulinio karo vokiečių laivų kapaviete, rašoma independent.co.uk.

Šiame kapinyne kunkuliuoja gyvybė. Praėjus šimtui metų Skapos įlanka tapo klestinčiu jūrų gyvūnijos arealu. Čia gausu krabų, omarų, jūrų žvaigždžių, jūrų ežių ir įvairiausių žuvų rūšių. Neseniai savanorių narų organizacijos „Seasearch“ atstovai aptiko čia retų rūšių – milžiniškų midijų (lot. pinna nobilis) ir paprastųjų dygliauodegių rajų.

Laivų nuolaužose – didžiulė biologinė jūrų gyvūnijos įvairovė. Pavyzdžiui, vidutinio dydžio, 112 m ilgio vokiečių kariniu laivu „Karlsruhe“ kadaise galėjo plaukti 475 vyrų įgula, o dabar jis guli 25 m gylyje Skapos įlankoje. Tebesimatančios patrankos ant priekinio denio ir ginkluotas stebėjimo bokštas kuria šiurpią, bet tuo pačiu žavią sceną.

Netoliese, šalia nuskendusio laivo jūros dugnas nuklotas milžiniškomis midijomis ir kitokia jūros gyvūnija – jūrų žvaigždėmis, duobagyviais hidroidais, pavojingomis dygliuotomis jūrų žvaigždėmis ir septynrankėmis jūrų žvaigždėmis. Tarp didžiųjų midijų gausos galima pamatyti ir holoturijų.

Deja, daugelyje Europos jūrų šie rifų augalai nyksta, iš dalies todėl, kad juos naikina žvejybos laivai. Keičiantis klimatui, mažėja ir šiems arealams palankių gyvenimo sąlygų – jie bus išstumti kuo šiauriau, nes šiltos oro sąlygos jiems nepalankios.

Klimato kaitos poveikis milžiniškosioms midijoms pradėtas tirti visai neseniai, bet tyrimai jau parodė – dėl jo minkštėja dvigeldžių rūšių (pvz., paprastosios midijos) geldelės, lėtėja dauginimasis, jas apninka ligos.

Jūsų biologai mano, kad „Karlsruhe“ ir kituose nuskendusiuose laivuose galima sukurti idealias hidrodinamines sąlygas milžiniškųjų midijų rifams, tiesa, siekiant šią versiją pagrįsti reikalingi išsamesni tyrimai. Nuskendusiuose laivuose gali būti puikios sąlygos maitintis, t. y. užtektinai ir tuo pačiu ne per daug vandens dumbliams, tai būtų ir natūrali apsauga nuo verpetų, per didelių srovių, kad šios nenuplautų midijų lervų nuo jūros dugno.

Deja, tokių nardymo vietų dūlėjimas, irimas neišvengiamas – tai iššūkis šiaurinėms bendruomenėms, kurioms povandeninė gyvūnija yra vienas iš pragyvenimo šaltinių.

Orknio salų ir kitoms šiaurinėms bendruomenėms didelę grėsmę kelia ir pasaulinė klimato kaita, vykstanti dėl paspartėjusių pokyčių poliariniuose regionuose. Nors reikalingi išsamesni tyrimai apie klimato kaitos poveikį, bendruomenėms teks pagalvoti, kaip reaguoti ir kaip spręsti šias problemas. Narai, tyrėjai ir savanoriai toliau bendradarbiauja ir tiria istorinius paminklus ir jų sąsają su aplinka.

Komentarai ()