Titanikas nuskendo ne tik dėl ledkalnio - naujausi įrodymai atskleidžia kitokį tragedijos vaizdą ()
Nuo tada kai 1912 m. balandžio mėnesį Titanikas nuskendo kelionės į Niujorką iš Sautamptono metu, buvo manoma, kad katastrofą sukėlė didelis plaukimo greitis ir laivo kelyje pasitaikęs ledkalnis, vėliau tapęs pačiu nekenčiamiausiu pasaulyje. Tačiau nauji įrodymai ir kruopščiai atliktas tyrimas atskleidė, kad tai toli gražu ne visa istorija.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Airių autorius Senanas Molony‘s, plačiai aprašęs Titaniko istoriją, teigia, kad nauji įrodymai leidžia daryti prielaidą, jog garsiąją katastrofą nulėmė gaisras, o ne ledas.
Ši nauja teorija buvo pasiūlyta dokumentiniame filme „Titanic: The New Evidence“ (liet. „Titanikas: naujieji įrodymai“), kurį šių metų sausio 1 d. transliavo Jungtinės Karalystės televizija „Channel 4“.
S. Molony‘s pasakojo „The Times“: „Oficialiajame Titaniko nuskendimo tyrime teigiama, kad ši katastrofa buvo Dievo rykštė. Tačiau tai nėra tik paprasta istorija apie susidūrimą su ledkalniu, po kurio laivas nuskendo. Nelaimės nebuvo įmanoma išvengti dėl keleto nepaprastų veiksnių: ugnies, ledo ir nusikalstamo aplaidumo.“
Jo manymu, dar prieš Titanikui paliekant savo statybvietę laivų statykloje Belfaste, laivo anglies laikymo patalpoje kilo gaisras. Neseniai gautose nuotraukose, užfiksuotose prieš laivui paliekant Anglijos Sautamptono uostą, ant laivo korpuso matomos 9 m ilgio tamsios žymės. Kaip spekuliuoja naujosios teorijos šalininkai, ugnis galėjo pažeisti plieninį korpusą, ir metalas šioje vietoje tapo itin trapus.
Manoma, kad būtent ši korpuso dalis ir trenkėsi į ledkalnį. S. Molony‘s teigė, kad ugnis galėjo pažeisti laivo korpusą, ir todėl metalas neatlaikė susidūrimo su ledkalniu jėgos.
Autorius tiki, kad apie įsiplieskusį gaisrą buvo žinoma, tačiau šį faktą buvo bandoma nuslėpti, bijant, kad tai dar labiau pakenks pirmajam laivo reisui, kuris jau ir taip buvo atidėtas du kartus.
Ši naujoji teorija remiasi jau anksčiau profesoriaus Roberto Essenhigh‘aus pasiūlyta idėja, kuri 2004 m. buvo aprašyta „Science Daily“. Jis mano, kad kelionės metu galėjo kilti didelis gaisras, ir todėl įgula nusprendė plaukti greičiau. Būtent didelis greitis ir tapo veiksniu, dėl kurio avarijos nebuvo įmanoma išvengti.
Dabar dauguma istorikų sutinka, kad laivui skęstant, kažkuriuo metu, jame įsiplieskė gaisras. Šios atrastos nuotraukos kelia klausimą, kada būtent jis įvyko. Kiti teigia, kad nepaisant gaisro padarytos žalos, susidūrimo jėga vis tiek buvo per stipri, kad korpusas būtų galėjęs ją atlaikyti.
Galbūt, atlikus daugiau tyrimų, kada nors sužinosime visą istoriją, kuri dabar lieka nuskendusi jūroje.
