Pirmasis SSRS atominis povandeninis laivas „K-3“ - turėjęs tapti sovietų laivyno pasididžiavimu, pražudė kelias dešimtis jūreivių (Foto, Video) ()
Šis povandeninis monstras tapo galingiausiu sovietiniu povandeniniu laivu ir pirmuoju, kuris pralaužė 2,5 metro storio ledą Arktyje. Tačiau laivo šlovę aptemdė tragiška nelaimė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šaltasis karas, prasidėjęs iškart po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, pasaulį suskirstė į dvi priešiškas stovyklas – sovietinę ir amerikietišką.
Kiekviena supervalstybė sunkiai dirbo kurdama galingiausius ginklus karšto karo atveju, kuriame galėtų nušluoti savo priešą nuo Žemės paviršiaus.
Kartais rusai buvo pirmi, o kartais – amerikiečiai. Šiuo konkrečiu atveju sovietų vadovybė turėjo pasivyti JAV.
Sovietų Sąjunga nusprendė sukurti savo branduolinį povandeninį laivą
1945 m. JAV gana atvirai pademonstravo visam pasauliui naujų branduolinių ginklų naikinamąją galią. Vis dėlto branduolinių bombų pristatymas oru (kaip tai buvo Japonijos bombardavimo metu) buvo susijęs su didele rizikos dalimi.
Todėl vienintelis tuo metu „saugus“ branduolinių ginklų pristatymo būdas buvo povandeninis laivas, kuris galėjo slapta ir nepastebimai priartėti prie priešo kranto ir suduoti lemiamą smūgį.
Pirmasis amerikiečių atominis povandeninis laivas buvo sukurtas ypatingo slaptumo atmosferoje. Sprendimas statyti pirmąjį branduolinį povandeninį laivą buvo priimtas 1951 m., o 1952 m. birželio 14 d. buvo padėta laivo, pavadintu „Nautilus“, statyba. Tuo pačiu metu SSRS pradėjo savo branduolinių povandeninių laivų plėtrą.
Savo konstrukcija sovietinis laivas labai skyrėsi nuo amerikietiško „Nautilus“. Amerikos povandeninio laivo korpuso išoriniai kontūrai buvo beveik identiški įprastiems dyzeliniams-elektriniams povandeniniams laivams, pagrindinis skirtumas buvo branduolinio reaktoriaus buvimas.
Tuo tarpu sovietinis povandeninis laivas „K-3 Leninsky Komsomol“ buvo visiškai naujo dizaino. Laivas buvo nuleistas į vandenį 1955 m. rugsėjo 24 d. Severodvinske.
Sovietinio povandeninio laivo korpusas buvo sukurtas nenaudojant klasikinių dyzelinių-elektrinių povandeninių laivų korpuso konstrukcijų ir buvo suprojektuotas beveik nuo nulio.
Pagrindinis akcentas buvo povandeninio laivo povandeninės navigacijos kokybė. Todėl sovietinis atominis povandeninis laivas „K-3“ pasirodė greitesnis už „Nautilus“. Per visiškai panardintus bandymus jis pasiekė 28 mazgų greitį, reaktoriui nepasiekus viso pajėgumo.
Iš pradžių laivas buvo skirtas pulti galimo priešo pakrančių jūrų bazes su viena labai didelio kalibro (1,5 metro skersmens) termobranduoline torpeda (T-15).
Tačiau šis požiūris buvo laikomas neveiksmingu bei labai brangiu, tad tokių idėjų buvo atsisakyta.
Vietoj to buvo akcentuojamas tradicinių torpedinių ginklų naudojimas su galimybe naudoti torpedas su branduolinėmis galvutėmis.
Siekiant padidinti „K-3“ akustinį pasislėpimą, naudoti mechanizmai su sumažintu vibracijos-triukšmo charakteristikų lygiu, amortizuota pagrindinė povandeninio laivo įranga ir panaudotos specialios vibraciją slopinančios dangos.
Laivo korpusas buvo išklotas specialia antihidrolokacine danga, taip pat buvo sumontuoti mažo triukšmo sraigtai. Visa tai turėjo teigiamos įtakos – judėdamas kreiseriniu greičiu periskopo gylyje, povandeninis laivas skleidė mažiau triukšmo nei elektriniai dyzeliniai povandeniniai laivai.
Tęsinys kitame puslapyje:
Laivo konstrukcija gerokai skyrėsi nuo ankstesnių povandeninių laivų ne tik dėl branduolinio reaktoriaus, bet ir korpuso kontūrais.
Iš pradžių jame buvo nemažai gana abejotinų sprendimų: povandeninis laivas neturėjo švartavimosi įtaisų (manevrams atlikti bazėje turėjo būti naudojamas specialus vilkikas), jis neturėjo jokių gynybinių ginklų ir neturėjo avarinių dyzelinių generatorių arba inkarų.
Arktinė ekspedicija
1962 m. liepą sovietinio branduolinio povandeninio laivo „K-3 Leninsky Komsomol“ įgula pakartojo amerikiečių pasiekimą, kurie 1958 m. branduoliniu povandeniniu laivu „USS Nautilus“ sėkmingai pasiekė Šiaurės ašigalį.
Tačiau pirmą kartą Rusijos ir Sovietų Sąjungos laivyno istorijoje povandeninis laivas padarė ilgą kelionę po Arkties vandenyno ledu ir du kartus perplaukė Šiaurės ašigalio tašką.
Gaisras
1967 m. rugsėjo 8 d., plaukiant per Norvegijos jūrą, povandeninio laivo hidraulinėje sistemoje kilo gaisras, o gaisro metu įgulos nariai turėjo evakuoti skyrių.
Liepsnos išplito ir kitose povandeninio laivo dalyse. Automatiniai gesintuvai buvo pagrįsti anglies dioksido dujomis, dėl kurių uždusę žuvo įgulos nariai, buvę povandeninio laivo pirmame ir antrame skyriuose.
Likusi įgula, norėdama sužinoti kas nutiko žmonėms antrame skyriuje, atidarė pertvaros skiriamąsias duris nuo trečiojo skyriaus. Dėl šio veiksmo dujos pasklido ir dar daugiau žmonių neteko sąmonės.
Tada priekiniai skyriai buvo visiškai uždaryti, o povandeninis laivas iškilo į paviršių. Po keturių dienų „K-3 Leninsky Komsomol“ grįžo į bazę. Gaisro metu žuvo 39 įgulos nariai.
Vėlesnis tyrimas nustatė, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis buvo sprogstamos hidraulinės alyvos koncentracijos užsidegimas, o įgulos reakcijos buvo greitos ir teisingos.
Vėlesnė komisija iš Maskvos vis dėlto torpedos skyriuje rado cigarečių žiebtuvėlį ir žuvusio jūrininko kūno padėtis kėlė įtarimą. Jie nusprendė, kad jūreivio rūkymas sukėlė gaisrą.
1991 m. Zapadnaja Litsa mieste žuvusiems laive „K-3“ buvo pastatytas memorialas.
Nuo 2017 m. balandžio mėn. „K-3“ ruošiamas kaip laivas-muziejus. Jo branduolinis reaktorius buvo pašalintas laivų statykloje.
