Rusijos siekiai kontroliuoti Šiaurės jūrų kelią po truputį tampa realybe - ir ambicijos kur kas didesnės, nei vien plukdyti krovinius (Video) ()
Šiaurės jūrų kelias jungia Ramųjį vandenyną su Atlantu per Rusijos Arkties vandenis. Atšiaurios ledinės sąlygos reiškia, kad šiame maršrute plaukioti ištisus metus be ledlaužių pagalbos yra neįmanoma.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gali būti netikėta, kad iki 2024 m. į maršruto plėtrą bus investuota 274 milijardai rublių (maždaug 3,7 milijardo JAV dolerių) valstybės pinigų, teigiama AFP pranešime, paskelbtame „Digital Journal“.
Regione mažėja ledo sluoksnis, tad Maskva siekia, kad iki 2030 m. būtų galima krovininiams laivams plaukioti ištisus metus. Rusijos vyriausybė pabrėžia, kad šis kelias yra daug trumpesnis nei maršrutas per Sueco kanalą. Tiesą sakant, kai šių metų pradžioje krovininis laivas „Ever Given“ užblokavo Sueco kanalą, Rusijos vyriausybė pareiškė, kad Šiaurės jūrų kelias yra „perspektyvi alternatyva“.
Remiantis AFP ataskaita, Rusija siekia padidinti laivybą, praplukdydama nuo maždaug 33 mln. tonų krovinių 2020 m. iki 80 mln. tonų iki 2024 m. O iki 2035 m. Rusija siekia padvigubinti šį kiekį iki 160 mln. tonų. Sueco kanalas leidžia kasmet praplukdyti 1 mlrd. tonų krovinių.
Rusijos valstybinė atominės energetikos korporacija „Rosatom“ parengs maršrutą ir ledlaužių laivyną, kuris padės vystyti laivybą Arkties regione. „Rosatom“ iki 2024 m. investuos 735 milijardus rublių (10 milijardų dolerių), iš kurių 274 milijardus rublių (3,7 mlrd. JAV dolerių) sudarys valstybės pinigai.
Prieštaringi Arkties plėtros planai
Be Šiaurės jūrų kelio plėtros, Rusija taip pat nori pasinaudoti Arkties regiono ištekliais. Štai kodėl Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Arkties plėtrai skiria strateginį prioritetą.
„Arkties regionas turi milžinišką potencialą“, – anksčiau šį mėnesį paaiškino Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas. „Kalbant apie išteklius, kalbame apie 15 milijardų tonų naftos ir 100 trilijonų kubinių metrų dujų. Pakanka dešimtims, jei ne šimtams metų“, – aiškino jis.
Siekdama užsibrėžtų tikslų, Rusija panaudos ledlaužius, tokius kaip atominis laivas „50 metų pergalės“, kuris šią vasarą pasiekė Šiaurės ašigalį.
„Rosatom“ siekia per artimiausius penkerius metus pastatyti dar keturis atominius laivus. Kiekvieno iš jų statyba kainuos daugiau nei 400 milijonų JAV dolerių, o jų statyba gali užtrukti iki septynerių metų. Nenuostabu, kad Rusijos Arkties plėtros planai sulaukė pasaulinio atgarsio, nes jais siekiama išgauti iškastinį kurą tada, kai dėl klimatos kaitos sparčiai tirpsta ledas.
Vis dėlto šalis greičiausiai ir toliau sieks įgyti kontrolę Šiaurės jūrų kelyje, kad galėtų varžytis su Sueco kanalu.
