„Ivanovo Hirošima“ – kaip sovietai nuslėpė vos už 360 km nuo Maskvos įvykusį branduolinio sprogimo incidentą: radioaktyvi teritorija iki šiol kelia pavojų, o gyventojai nebuvo įspėti (Foto, Video)  ()

Branduolinė avarija, praminta „Ivanovo Hirošima“, galėjo sukelti vieno svarbiausių Sovietų Sąjungos vandens kelių – Volgos upės – radioaktyvų užteršimą.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

1971 m. rugsėjo 19 d. požeminis branduolinis sprogimas sukrėtė teritoriją ant Šachos upės kranto SSRS Ivanovo srityje.

Beveik tris savaites galingas dujų ir vandens srautas tekėjo iš požemio ir išmetė į paviršių radioaktyviųjų medžiagų.

Atstumas nuo avarijos vietos iki Raudonosios aikštės Maskvoje buvo vos 363 km...

Nelaimingas atsitikimas

Kamufleto (požeminis) branduolinis sprogimas arti sovietų sostinės savaime nebuvo atsitiktinis. Nuo 1965 m. SSRS vykdė savo programą „Branduoliniai sprogimai nacionalinei ekonomikai“, kurios tikslas buvo sukurti dirbtinius ežerus ir kanalus upėms sujungti ir ieškoti bei plėtoti požeminių išteklių telkinius.

Buvo daroma prielaida, kad naudojant požemines detonacijas būtų galima išvengti radiacijos patekimo į paviršių ir aplinkos užteršimo. Sprogimas Ivanovo regiono sprogdinimo vietoje, žinomoje „Globus-1“, vis dėlto pasirodė nemaloni išimtis.

 

Iš pradžių viskas vyko pagal planą. 2,3 kilotonų branduolinis užtaisas (šešis kartus mažesnis už bombą, numestą ant Hirosimos 1945 m.) buvo padėtas 610 metrų gylyje, išgręžto šulinio dugne, kuris tada buvo užpildytas cementu.

Sprogimas įvykdytas pagal grafiką – 16:15 val., tačiau praėjus 18 minučių, už metro nuo šulinio, iš žemės išsiveržė fontanas, į paviršių išmetęs radioaktyvų požeminį vandenį, dujas, smėlį ir molį. Kaip paaiškėjo vėliau, cementavimo darbai buvo atlikti netinkamai.

Dėl dvidešimt dienų trukusio fontano buvo užterštas iki 10 000 kvadratinių metrų plotas. Po avarijos labiausiai užterštas taškas buvo nukenksmintas, o dalį įrangos teko palikti vietoje.

Nuslėpta nelaimė

 

Galkino kaimo, esančio 4 km nuo avarijos vietos, gyventojams buvo pasakyta, kad netoliese vyksta naftos tyrimai naudojant požeminius sprogimus. Tačiau žmonės visai nežinojo, kad bus naudojami branduoliniai užtaisai.

Kaimo (jau nekalbant apie visą šalį) žmonėms apie branduolinę nelaimę nebuvo pranešta: vietovėje buvo uždėtas ženklas „Uždraustas rajonas 450 metrų spinduliu“ ir viskas.

Tai neatbaidė vietinio jaunimo ištyrinėti avarijos apylinkių. Du berniukai, patekę į kraterį sprogimo vietoje, pradėjo greitai netekti jėgų ir netrukus po to įvykio numirė. Oficiali mirties priežastis buvo užregistruota kaip meningitas.

Tęsinys kitame puslapyje:

Pasidalinkite su draugais
(77)
(6)
(71)

Komentarai ()