Pristatė neįtikėtiną transporto priemonės koncepciją: tvarus hibridinis „Air Yacht“ galės ne tik plaukti, bet ir skraidyti (Foto, Video)

Beprotiškai fantastiška Kam eiti lengviausiu keliu ir daryti paprastą dirižablį jei galima padaryti kietai atrodantį orlaivi kaip iš fantastinio filmo. Šiaip įtariu, kad jam net nereikia kuro išvis ir net variklių, nebent tik manevravimui. Jis gali būti tiesiog kaip lengvesnis/sunkesnis už orą sklandytuvas, o energijos reikia tik pumpuoti helį į/iš aukšto slėgio balionų, išleidžiant helį dar panaudoti rekuperaciją, kaip mechaninę bateriją tokių principu. Gal reikėtu tik didesnio ploto saulės baterijų. Apskritai net ir pompos nereikia saulėtą dieną, galima manipuliuoti šildant šaldant darbines dujas su saulės energija tieisogiai į kokį juodą ploną plastiką, arba pridengiant su blizgia plėvele. Tokio dydžio orlaivis-sklandytuvas stratosferoje netoli 1 mach sklendžia bandžiau simuliatoriuose. Reikės gal kada padaryti RC modelį kokių 5++ metrų palei šitą koncepciją su mano patobulinimais žinoma.

nelabai supratau tavo ideja. kam ten pumpavimai? tipo tu siulai pripuciamas gondolas daryt? nemanau kad sklandziai paskris - santykis vizualiai balionu ir "naudingo krovinio" neisipaiso i mano matytus dirizablius. dirizabliu problema yra pusles dydis. kad pakelt kelias tonas - ji jau gigantiska ir visur kliunanti, blaskoma nuo vejo ir nera kur ja ikist... oro balionu strategija manau geresne - kai skrenda tik kai geras oras. tik va vel sukist heli i balionus ir labai greit, ir be nuostoliu - misija matyt per daug kebli... as manau turi but kitoks variantas. dalis kieto pavidalo pusles - nedideles, tik kad uztektu pludrumo. o jei norima skrist - sulaukiamo gero oro ir islenda kazkokios papildomos pripuciamos pusles. kur pakelia i ora tokias dizainerines nesamones . kai nusileidi - helis issiurbiamas i balionus. skridimo pusles supakuojamos. ir vel lieka tik pludrosios. o sita koncepcija manau nepakankamai gera, kai su gigantiskom puslem visa laika.

Normalių dirižablių (ne pūslių) korpusas yra kietas jie turi kietą rėmą ir kietą apvalkalą. Statinę keliamają jėgą sukuria tokie balionai-maišai to korpuso viduje jei juos pripildai lengvesnių už orą dujų. https://www.gettyimages.ca/detail/news- ... /107423412 Paleidi lengvesnes už orą dujas iš aukšto slėgio balionų kietų tokių kaip oro resyveriai, dujos teka ne per kranelį, o per pneumatinį variklį, ar turbiną. Pasiimi energiją kuri buvo aukšto slėgio balione. Statinė keliamoji jėga viršija viso aparato masę, aparatas pradeda kilti. Tam kad jis taptu ne vien tik balionu, bet dar ir galėtu judėti į priekį reikia šiek tiek sparnų jam, sparnai konvertuoja potencinę energiją į kinetinę. Pakilus aukštai į stratosferą bus nwtoli 1 mach greitis po valandos greitis bus kokia 0,5 mach dar po poros valandų 0,25 mach, nu arba kažkas tokio. Susirenkam iš saulės baterijų energiją į akumus. Atšaldom galutinai helio maišus su labai šaltu stratosferos oru, dujos susitraukia, tada dalį jų pumpuojam atgal į aukšto slėgio balionus energija sakykim išnaudojam, bet saulės baterijos vistiek veikia toliau. Aparatas tampa sunkesnis už orą pradeda leistis sparnai gravitacijos potencinę energiją konvertuoja į kinetinę kail sklandytuvo atveju, sklendžiam žemyn ir į priekį. Netoli žemės paviršiaus ciklą kartojam. Juo labiau žemiau oras yra šiltesnis, apšildom aukšto slėgio balionus aplinkos oru, gaunam papildomai slėgio, tai yra energijos, dujas vėl išleidžiam per turbogeneratorių į tas pūsles pasiimam energiją ir kylam aukštyn ir į priekį. Čia ir yra antigravitacinis-gravitacinis varytuvas. Saulės baterijos beveik visa tą laiką gamina energiją kompensuoti sistemos nuostuoliams. Varikliai nereikalingi nebent tik manevravimui palei žemę nusileidžiant. Galima suorganizuoti pakilus aukštai ir be pompavimų judėjimą pvz su jonų vėjo varikliais. https://en.wikipedia.org/wiki/Ion_wind Gal tas orlaivis straipsnyje kiek neproporcingai atrodo palei dydį, bet veiktu jei būtu pagamintas iš itin lengvų medžiagų. Prie žemės paviršiaus 1 kubinio metro oro maasė yra 1,25kg. Grubiai paskaičiavau jei tie dirižbliai yra 20x150m tai vien oro masė prie žemės paviršiaus jų viduje yra 90 tonų maždaug, su kaštu oru nerealu pakelti, bet su heliu netgi perdidelė keliamosios jėgos atsarga būtu. Pats orlaivis visas galėtu būti kokia 60 tonų, ar tą padaryti realu sunku pasakyti gal. Kitas dalykas tokie ilgi diriżabliai skrisdami net nedideliais greičiais turi labai didelį Re skaičių, o stratosferoj išvis labai didelis Re ir juo labiau arti 1 mach, kas reiškia dasideda ir parazitinis pasipriešinimas compresibility efektas, reikia optimizuoti formą šitoms sąlygoms. Lašas tik maažiems ir lėtiems kūnams/profiliams tinkama forma.

kazka tu cia manau smarkiai klysti jau. oras gi greit reteja kylant i virsu. ir kompensuot mase reikia vis didesnio turio. su oro balionu tiesiog pasildai. bet su heliu turi didet turis, kad kompensuot svori. sakai 60 tonu cia tik ant vandens pavirsiaus taip veikia - nes yra standzios ir susispaudiancios mases takoskyra. vanduo nespudus. ir laivas tiesiog siektiek nugrimsta - jei prikrauni svorio. o su heliu jis tiesiog nekils ir tiek - nes nesiples. o jei kils - susprogdinsi tas "standzias" pusles. taip kad viskas susiveda i kazkoki lektuva-pusle, kuris stumiamas varikliais ir dar gigantiskas. ir norint auksciau pakilt - kuro nesveikai naudos. vien nuo pasipriesinimo... dirizablius state, nes varikliai buvo nepatikimi ir aerodinamika prastai ismanyta. nu tai ten labiau del nukritimo suletinimo. kad kaip akmuo nekristu zemyn isivaizduok kad skrendi su parasparniu - is esmes tas pats... tik biski kompaktiskesnis parasiutas - nes ant helio pagalves. o efektyviai reguliuot auksti kaip povandeniniam laive - nelabai iseis... nes ten isstuma vandeni is kieto apvalkalo. ore jis bus iskart sugniuzdytas. kaitinamam oro balione nesigniuzdo nes kelia siluma. sudetis nesiskiria ir slegis nekinta.

Niekas nebus sugniuždyta, korpusas nelaiko jokio slėgio, slėgis viduj ir išorėj vienodas, sugniuždomos visada yra tos helio pūslės viduj, kylant plečiasi kaip jau pats supratai, bet oras laisvai išeina/įeina iš/į korpusą. Aukštis reguliujamas absoliučiai taip pat, kaip povandeniniame laive (tik ciklų greičiai netokie greiti nes dirižablio dujų tūris didelis). Aukštis abiem atvejais reguliujamas su statine kleimaja jėga (plūdrumu) ir su aerodinaminėm plokštumom. Juk sutinki kad į povandeninio laivo balastines talpas staigiai prileidus vandens jis gali nerti ir sklęsti be variklių, kaip sunkesnis už orą sklandytuvas (nes turi šiokias tokias horizontalias plokštumas "sparnus ir stabilizatorių" plius korpusas irgi tam pasitarnauja) ir preišingai išstūmus vandenį iš talpų su suspaustu oru jis galki kilti ir sklęsti į viršų ir į priekį be variklių. Yra netgi sukurta visa klasė dronų povandeninių sklandytuvų, vandenynų tyrinėjimams. https://earthzine.org/going-deep-to-go- ... der-range/

tu nesupratai esmes mano posto. povandeniniam laive nereikia istisai slegt duju, kad reguliuot auksti. isleidi i vandeni - aplinka. kritiniu atveju isleidi suspausta ora - vanduo isstumiamas ir pakyla i pavirsiu. procesas is esmes saugus - jei korpusas kokybiskas. ir korpuso dydis nera problema. ir oro atsargos. o va dirizablis kad butu saugus tokiam lygmeny, turi turet standziu pusliu korpusa savo paskaiciuotam skraidymo aukstyje. kas net 1km aukstyje jau gigantiska konstrukcija. plius jei korpuso avarija - dar ir balasta nusimetinet tures - kad staigiai nenudribtu o aukscio reguliavimui reikalingas kompresavimas - kad neprarast isgrynintu duju... kas neefektyvu. kai oro balionai gali isleist karsta ora, o podvodkes tiesiog turet suspausto oro atsargas - kurias pasipildys iskile. nemanau kad saule pakankamai duos energijos kompresavimui, plius valdymui nuo fotovolto. senai visi skraidytume i darba kazkuo panasiu tik mazesniu... plius ore ten visokie apledejimai - papildoma mase... as manau oro balionas visgi efektyviau kaip keliamoji konstrukcija. po vandeniu situ principu dar juda meduzos - kurios gali but gigantiskos. o skraido is man zinomu tik vorai. o sleginiu principu kilojasi tik zuvys. organas nedidelis. ore tokiu gyviu ner, kad turetu skraidymo slegini organa. net tarp vabzdziu kiek zinau ner. visi kiti, kas juda ore - juda jegos principais. vadinas sleginis procesas neefektyvus - prastas pusiausvyros balansas energetiskai. nu nebent tu zinai kazka - ko nezinau as as manau kazkokia dali galima "dirizablint", bet tikrai ne visa. manau logiskiau atrodytu toks variantas: pvz skrist kabinoje, kuri sakykim helio baliono viduje. o baliona tempia kazkoks dronas=turbina. sugedimo atveju dronas issauna parasiuta ir nuleidzia minkstai kaip kamuoli arba dronas numetamas kaip balastas. ir parasiuta issauna jau pats balionas. nu ir nusileidi. kazkas tokio... isgreitintas turbo balionas... isvaizda, pvz kaip vaikai ridinejasi tuose oro pripustuose viduje ilinde. kur atrakcija buna. man jie ispudi padare saugumu, nes gali ir per vandeni persirident. tai va - uzpildai heliu kazka tokio... o skridima ir krypti palaikai dronu - ka tu kritikuoji kazkodel... ore gi neaktualu skridimo tikslumas - astriu kampu ner... tikslumas tesvarbu tik kylant ir nusileidziant. sunkesnis zmogus ar su krepsiu tiesiog didesni burbula ir galingesni drona perka. parkavimosi "rezima" (ilipt-islipt) palaiko nusileides dronas savo svoriu. kad nenuskristu balionas savais nezinomais keliais... vnz - nelogiska cia koncepcija... maniske manau geresne as manau kompensuot heliu tereikia tik nebent pacio aparato ir saugumo irangos svori. zmogaus, kroviniu ir kuro - ne. tada gal kazkas ir gausis logiskesnio...