Minas barstę lėktuvai galėtų pasodinti po 900 tūkst. medžių per dieną (32)
Šiurpią paskirtį naikinti iki šiol turėjusi galinga militaristinė technika netrukus gali būti pradėta naudoti diametraliai priešingu amplua – gyvybės puoselėjimui ir atnaujinimui, taip pat kovai su globaliniu atšilimu. Buvęs britų Karališkųjų karinių oro pajėgų pilotas, daktaras Džekas Voltersas (Jack Walters) sugalvojo būdą, kaip naikinimo mašinas – didžiulius karinius transportinius lėktuvus C-130, kuriais priešų teritorijoje iš oro būdavo barstomos minos, perkonstruoti taip, jog lėktuvai... sodintų medžius!
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Britų piloto idėją kūnu pavertė amerikiečių bendrovė „Lockheed Martin Aerospace“: mirtį gabendavę orlaiviai dabar žemėje galėtų pasodinti net po 900 tūkst. medelių per dieną. Tikima, kad toks būdas leistų pridėti svarų indėlį atsodinant miškus ir prisidėti prie globalinio atšilimo efekto mažinimo – medžiai absorbuoja ašilimo efektą skatinantį anglies dvideginį. Maža to, naujasis miškų atsodinimo metodas iš lėktuvų leistų sutaupyti perpus daugiau lėšų, kurios skiriamos dabar plėtojamiems metodams miškus atsodinant rankomis.
„Perkonstruoti lėktuvą, kadaise „sėjusį“ minų laukus, taip, kad dabar jis sodintų medžius – visai paprasta, - tvirtina „Lockheed Martin Aerospace“ bendrovės atstovas Piteris Simonsas (Peter Simmons). – Pasaulyje iš viso yra 2,5 tūkst. C-130 lėktuvų, jų turi 70 valstybių. Taigi, miškų atsodinimo „arsenalas“ galėtų būti išties įspūdingas. O juk didžioji dalis šių sparnuotų milžinų stovi užkonservuoti karinėse bazėse ir laukia, kol vėl bus pakelti į orą.“
„Potencialas išties svaiginantis, - optimizmo neslepia P.Simonsas. – Skrendant 3 km aukštyje maždaug 315 km/h greičiu, per minutę būtų galima išberti apie 3 tūkst. paketų, kuriuose anksčiau būdavo talpinamos minos. Skirtumas tik tas, kad vietoj minos paketo viduje dabar būtų sodinukas. Tai reikštų, jog vieno skrydžio metu būtų žemėn galima išmesti apie 125 tūkst. sodinukų. Per dieną susidarytų 900 tūkst.“
Paketai su su sodinukais sukurti taip, kad nukritę susmigtų į dirvožemį tokiame gylyje, koks yra būtinas medelius sodinant rankiniu būdu. Be sodinuko į paketo sudėtį įeina ir žiupsnelis trąšų bei medžiagos, kuri sugeria aplink esančią drėgmę ir tokiu būdu „laisto“ sodinuko šaknis. Paketai yra pagaminti iš metalo, kuris pasiekęs žemę netrukus suyra, tad sodinukas šaknis žemėn galėtų leisti visiškai nekliudomas.
Idėją minų laukus „sėjusius“ transportinius lėktuvus perdaryti į sparnuotąsias medelių sodinimo priemones buvęs pilotas D.Voltersas vienoje iš savo publikacijų aprašė dar prieš 25-erius metus, dirbdamas Britų Kolumbijos universitete, Kanadoje.
Miškininkystės departamento atstovas Mošė Alamaro (Moshe Alamaro) neseniai aplankė idėjos autorių ir viešai paskelbė, kad jau kreipėsi į britų Karališkąją šeimą rekomenduodamas Dž. Voltersui suteikti riterio vardą.
„Idėja yra puiki, - komentuoja M.Alamaro. – Be to, jis ją yra išbandęs ir įrodė, kad toks metodas išties veiksmingas. Tačiau tada išradimą pritaikyti praktikoje buvo iškilę tam tikrų kliūčių. O dabar, kai paketų gamybai naudojamas metalas, suyrantis iškart, vos tik pasiekęs žemę, mes galime laisvai sodinti medelius tiesiai iš oro.“
Džiugesio dėl prikeltos idėjos neslepia ir jos autorius Dž.Voltersas. „Man išties labai džiugu, kad pagaliau kažkas ta idėja rimtai patikėjo. Aš esu atlikęs preliminarių bandymų, norėdamas įsitikinti, ar iš tokio aukščio nukritęs sodinukas išlieka gyvybingas. Taip, jis likdavo nepažeistas, metodas veikė. Tačiau išplėtoti šią idėją aš neturėjau lėšų. Šią mintį kažkur mokslinėje periodikoje perskaitęs M.Alamaro atskubėjo manęs aplankyti. Panašu, kad dabar reikalai gali pajudėti.“
„Rankomis galima pasodinti iki 1000 medžių per dieną. Jei ketiname su globaliniu atšilimu kovoti gamtos priemonėmis, į pagalbą pasitelkdami medžius, jų mums reikės pasodinti milijonus. Sodinimas iš oro galbūt yra vienintelis tokį našumą leisiantis pasiekti metodas“ – viliasi Dž.Voltersas.
Tikimasi, kad toks metodas įgalintų sodinti medžius bet kokioje dirvoje, kokioje tik gali augti medžiai. M..Alamaro įsitikinęs, kad šiuo metodu būtų galima apsodinti ir dykumas – tik ne medžiais, o krūmokšniais. Jis jau yra parengęs žvalgomąjį projektą Sinajaus dykumos apželdinimui Egipte. Yra planų šiuo būdu apželdinti plotus kitose Šiaurės Afrikos teritorijose, taip pat Kanados tundrose, Australijos ir JAV dykumose.
Per artimiausius penkerius metus minėta amerikiečių bendrovė galėtų pasiekti tokį našumą, kad per metus būtų pasodinama po milijardą medelių, kurie užimtų 3 tūkst. kvadratinių mylių plotą.