Ar sraigtasparniai turi autopilotą? „Daugelis apie tai net nežino“ (1)
Sraigtasparniai iš tiesų turi autopilotą, tačiau yra vienas svarbus niuansas.
© Chris the Borg, CC BY-SA 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Airbus_H130_%2825594385736%29.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dauguma žmonių, išgirdę apie autopilotą, įsivaizduoja du pilotus, gurkšnojančius kavą kabinoje, kol orlaivis atlieka visą darbą už juos. Tačiau kalbant apie sraigtasparnius, žmonės mano, kad jie neturi autopiloto, nes jam valdyti reikia daugiau pastangų. Tačiau iš tikrųjų taip nėra.
Sraigtasparniai turi autopilotus. Tačiau yra vienas svarbus niuansas – sraigtasparnius valdo visiškai kitokia fizika ir valdymo sistemos, todėl autopilotas jiems yra labiau užkulisinis asistentas, o ne „pagrindinis veikėjas“.
Viso to centre yra įvairių tipų autopiloto sistemos, tokios kaip automatinės skrydžio valdymo sistemos (ACS). Šios sistemos yra panašios į automobilio elektroninę stabilumo kontrolę ir pastovaus greičio palaikymo sistemą; jos yra nematomi draugai, padedantys viską kontroliuoti. Jos atlieka tokias užduotis kaip sraigtasparnio judėjimo ir aukščio tikslus reguliavimas realiuoju laiku, todėl skrydžiai tampa lengvesni.
|
Šios savybės palengvina pilotų darbą ekstremaliomis sąlygomis, ypač karinių operacijų metu. Net kai kurie garsiausi kariniai sraigtasparniai naudoja autopiloto sistemas, leidžiančias pilotams sutelkti dėmesį į navigaciją ankštose erdvėse, bendravimą radijo ryšiu ir koordinavimą su antžemine įgula.
Kaip veikia autopilotas sraigtasparnyje?
Autopilotas sraigtasparniuose nėra linijinė, universali sistema. Nėra vienos sistemos, kuri atliktų visą darbą. Tai įrankių rinkinys.
Tokie komponentai kaip skaitmeninė skrydžio valdymo sistema (DFCS) ir skaitmeninė orientavimo sistema (DFGS) valdo skirtingus įvesties duomenų lygius. Viso to centre yra skrydžio valdymo blokas (FD), kuris veikia kaip smegenys, gaunantis duomenis apie dabartinį sraigtasparnio aukštį, greitį ir kryptį, o tada reaguodamas į juos, duodamas valdymo komandas, kad sraigtasparnis išliktų teisingame kurse. Paprastai tariant, kai kurios sistemos yra skirtos stabilumui palaikyti. Jos palaiko sraigtasparnio stabilią padėtį.
Taip pat yra stabilumo didinimo sistema (SAS), kuri realiuoju laiku koreguoja tokius dalykus kaip staigūs vėjo gūsiai. Ji nevisiškai valdo sraigtasparnį, bet yra puikus pagalbininkas sudėtingose situacijose.
Be to, yra ir sudėtingesnių nustatymų, kurie klasifikuojami pagal valdomų skrydžio ašių skaičių – nuo vienos pagrindinei posvyrio korekcijai iki trijų ar net keturių sudėtingesniems manevrams, pvz., automatiniam kybojimui.
Autopiloto ateitis sraigtasparniuose
Viena bendrovė, peržengianti sraigtasparnių automatizavimo ribas, yra „Airbus“. Pavyzdžiui, sraigtasparnis H130 gaminamas su moderniausia 3 ašių autopiloto sistema. Ši sistema gali padėti pilotams įvairiuose etapuose – nuo pakilimo iki nusileidimo, taip pat kyboti ankštose erdvėse.
Atnaujinta H130 sistema aprūpinta nauja integruota automatizuota saugos sistema, kuri neleidžia sraigtasparniui netyčia pasiekti savo galimybių ribų. Paieškos ir gelbėjimo ar medicininių misijų metu, kurios yra labai įtemptos, ši funkcija gali būti labai svarbi tiek piloto, tiek keleivių saugumui.
„Airbus“ dabar daugiausia dėmesio skiria naujų technologijų ir įrankių, skirtų pilotų darbo krūviui ir stresui sumažinti, kūrimui, o ne jų visiškam pakeitimui.
.jpg)
