Kaip iš tiesų veikia lėktuvų sparnai (Video)

Geras straipsnio pavadinimas. Toks jausmas, kad iki šiol visi turėjo blogą informaciją apie tai, kaip veikia sparnas. Ir štai, sensacija, sparnas veikia va taip!

Tiems, kas buvo artimai "pažįstami" su Magnus`o cilindru, tai nėra naujiena.

Na tokį video galima mokykloj rodyt per fizikos pamoką, manau įdomiau būtų vaikams, nei paveikslėliai su rodyklėm ir kitokiom pievom..

As cia truputi paissidirbinesiu is situ aerodinamiku, ar galima? Zinoma tai ka jie parode ir parase visiskai tinka minetam ir panasiems i sita profili, bet.... Tarkim plono metalo laksto (popieriaus) atveju suveikia tik apatine dalis, kaip stabdanti srauta ir kuriant teigiama spaudima, o virsus siuo atveju beveik nedirba, arba prisideda minimaliai, del praktiskai atplysusio srauto nuo profilio, kas normaliom salygom lektuvui, butu blogai. Zinoma tokie profiliai yra prasti jei lyginsim drag vs lift ratio. Jei imsim tik drag, tada jie neblogi vairams, del savo plono skerspjuvio nuo kurio tiesiogiai priklauso ir pasipriesinimas bet ne nesancioms plokstumoms. Butu idomu pamatyti kaip to plokscio profilio aptekejimas atrodo suletintai. Dar yra vienas idomus dalykas, kai profili paimam stora, laminarini ir nesimetrini, tada sparnas netgi turedamas, 0, arba gerokai neigiama atakos kampa vis dar kuria teigiama keliamaja jega ir gana zymia, gal ir didesne uz staipsnio simetrini profili su mazesniu drag. Sitai turetu priestarauti staripsnio ir daugumos logikai. Gautusi taip, kad virsus generuoja labai didele keliamaja jega, o apacia nieko, arba beveik nieko ir netgi priesingai gali buti ir nedidelis neigiamas slegis apacioj, prie tam tikru neigiamu atakos kampu, bet bendrai keliamoji jega teigiama del didelio neigiamo slegio virs profilio. Tas profilis butu mazdaug toks http://www.photobucket.lt/image.php?id= ... 28F722&jpg ir mazdaug tokiu atakos kampu ir vis dar generuotu teigiama keliamaja jega. Apatinis slegis yra bruksniuta linija, o virsutinis yra istisine, reikia suprasti kaip bendra slegi virs viso pavirsiaus. Cia daryta su programa "designFOIL" demo versija. cia tik neatslifuota antsmuginis variantas, kad parodyti, kad staripsnis neviska ivertino ir kad yra situaciju kai pasitvirtina ir senas geras keliamosios jegos paaiskinimu. Zinoma tas senasis aiskinimas visiskai nepaaiskina plokscio plono profilio keliamosios jegos, kuri aprasiau virsuj. Beja sitas profilis yra neraliai geras jei lyginsim lift vs drag, normaliom salygom, o ne taip kaip as cia issikalinejau is jo, tik prie mazu greiciu zinoma. Va sitas tai paneigtu tai kas rasoma staripsnyje.

Apskritai, į fizikos kursą turėtų įeiti daugiau vaizdinės medžiagos, o tai po to dejuojam, kad niekas nesirenka studijuoti ir mokytis fizikos ir renkasi socialinius. Daugiau praktinių pavyzdžių, kuriuos vaikai ir namie galėtų pastudijuot ir fiziką rinksis daugiau piliečių...

bahuriuks filmukas irgi , bet pataisykit tas smulkias tas klaideles (...

Savo video jis būtent tą ir parodė: viršutinė dalyje oro srautas juda greičiau negu apatinėje. Tiesa yra vienas "bet": viršutinis srautas juda ne tik greičiau, bet ir galą pasiekia greičiau. Aš niekada tokių dalykų neaiškinau sau srautų judėjimais ar slėgiais (nors gal taip ir reikėtų aiškinti). Mano manymu paprasčiau visa tai įsivaizduoti, kai oras yra plyta, o sparnas yra plokštuma, į kurią ta plyta paleista. O tada įsivaizduoju x/y koordinačių sistemą ir plokštumą veikiančias jėgas x ir y kryptimis. Paprastai tariant lėktuvo sparną oras stumia atgal ir į viršų. Stūmimą atgal nugalime lėktuvo varikliais, kurie varo lėktuvą į priekį, o stūmimą į viršų panaudojame lėktuvo kilimui.

Visikai teisingai mastai oro molekules elgiasi kaip zirniai prie tam tikru salygu, BET TIK kai kalbame apie greiti didesni nei garso, o tai mazdaug 340m/s, Tada taip ir gaunasi kad oras yra suslegiamas po apacia profilio, del ko padideja slegis ir atsiranda tavo nurodytos jegos x ir y asimis. Gaunasi taip kad daugiau "zirniu" atsitrenkia i apacia nei i virsu, o tai ir sudaro keliamaja jega. Zirniai cia zinoma yra oro molekules. O iki to greicio reikia vadovautis srautu judejimais ir slegio pokyciais.

Gerb. Eduardo Lasausko buvau mokomas, kad keliamoji jega atsiranda del susidarancio slegiu skirtumo tarp virsutines ir apatines spardo dalies. nieko, tai paneigiancio, as cia nepamaciau

Taip ir yra, kad keliamoji jėga atsiranda dėl slėgių skirtumo profilio apatinėje ir viršutinėje dalyse, bet šitas straipsnis paneigia seną aiškinimą, kodėl tie slėgiai skiriasi. Anksčiau tai buvo aiškinama Bernulio dėsniu, bet video rodo, kad srautas nepasiekia profilio galinės briaunos vienu metu apačioje ir viršuje, kas ir neatitinka Bernulio dėsnio. Nors fizika ir aviacija pradėjau domėtis visai neseniai, bet mano manymu, pagrindinis kriterijus įtakojantis sparno keliamąją jėgą yra sparno (ar kitos plokštumos) atakos kampas. Būsiu labai dėkingas, jei pataisysit, ačiū.

Paaiškink plačiau, ko negalima daryti nepasiekus garso greičio, ir ką galima po jo? Viršutinės sparno dalies aptakumas tampa nebesvarbus? Galima skirsti lenta vietoj sparno...?

Bahuriux>>> Atvirkščiai, iki garso greičio oras susidūręs su sparno profiliu dar laikomas nespūdžiu (t.y. nesuslegiamu, nepasiduodančiu spaudimui ar kaip tik nori), o viršgarsinuose greičiuose tikrai nieko panašaus į žirnius nėra, jau ir sparno profilis visai kitokios formos yra, pasidomėk, čia vien aviamodelisto žinių nepakaks...