Dronai – JAV ateities branduolinių atakų ginklas

Palydovų numušimą įsivaizduoji labai supaprastintai. Kaip jau buvo minėta, palydovai juda greitai, DAUG didesniais greičiais nei pavyzdžiui naikintuvai. Kap jau buvo minėta, kosmose nėra jokios terpės, kuri formuotų smūginę bangą. Tai reiškia kad 'anti-palydovas' arba jo skeveldra turi fiziškai pataikyti į palydovą. Kaip jau buvo minėta, techniškai tai prilygsta kulkos numušimui kita kulka. Net kelių milisekundžių paklaida reiškia kad 'anti-palydovas' prasilenks su palydovu į jį nepataikydamas. Tesa sakant užtenka raketos variklio darbo mažyčių netolygumų kad atsirastų tokios eilės paklaidos. Numušti palydovą įmanoma, bet tai yra gerokai sudėtingesnis techniniu požiūriu uždavinys, nei įsivaizduoji. Galų gale palydovo numušimui butina žinoti tikslią orbitą. Tai nėra taip paprasta išmatuoti. Kita vertus, žvalgybos palydovas gali pakeisti greitį keliais m/s ir tavo 'anti-palydovas' jo jau neberas toje vietoje, kurioje tikėjosi rasti.

Apsimetat protingais tačiau realiai patys girdite ką norite. Ne pirma karta kartoju, kad tai ką įsivaizduojate yra klaidinga, tačiau jūs vėl savo dainelę persukate ir kartojate. Nemanau, kad būtų sudėtinga rasti palydovus. Vien senas geras SEAD principas manau suveiktu. Užsifiksuotu raketa ties palydovo skleidžiama radijo bangų radiacija ir turės ji puikiai matoma taikinį. Jeigu ne, tai jis bus susektas ir kitais būdais. Pavyzdžiui, vien Mig'o radaras siekia 200 km kuris buvo sukurtas neva beviltiškai atsilikusių Sovietų, o čia beje kalbama apie objektus kurie net nesiekia būti nepastebėtais. O gal būt palydovas generuos pakankamai šilumos tam, kad būtų įmanoma jį surasti esant pakankamai arti taikinio? Būdų yra daug ir dėl to nemanau, kad čia yra esminė problema. Problema yra iškelti galvutę su pakankamai energijos rezervuare tam, kad galėtų ji atlikti savo užduotį. Tam neprojektuoti lėktuvai akivaizdžiai tam turi potencialo padaryti. Kai tuo tarpu projektuota bei pribrendusi technika manau turėtų padengti ir visą LEO.

Kaip sakoma, jei durnas, tai ilgam... Jau vien mokyklinio fizikos kurso ribose tu kliedi. Orbitinė mechanika neturi nieko bendro su raketų dinamika atmosferoje, palydovo išvedimas su kelių kilometrų paklaida yra absoliučiai normalus reiškinys. Kai prireikia kelti į tikslias orbitas, būna inžinierinis iššūkis. Orbitoje nėra jokių autobusų stotelių, ten negali sustoti ir palaukti, tik keisti savo orbitos parametrus (negali nustoti suktis, tik keisti sukimosi spindulius), bet tas yra žiauriai imlu energijai plius tos pačios energijos kuro manevriniams varikliams pavidalu pakėlimo kaštai, o orbitos pakeitimas trunka kaip minimum visą apsisukimą aplink žemę. Palydovą reikia sekti ne didesne kaip metro paklaida, orbitų korekcijos su mažesne nei milisekundės paklaida. Net jei palydovas sviedinys "pamatytų", kad prasilenkia su palydovu taikiniu kelių šimtų metrų atstumu, jis negalėtų to atstumo sumažinti be pilno apsisukimo ir labai tikslios orbitinės korekcijos. Net jei jis sprogtų į skeveldras, kas būtų charakiri idėjos autoriui, skeveldros niekur iš orbitos nedingtų ir vis tiek nepataikytų prasilenkimo atveju. Balistines raketas numušinėja kylant arba krentant į atmosferą, tada paprasčiau, neįsijungia orbitinės mechanikos problematika, nepalyginamai didesnės manevro galimybės, nors vis tiek labai sudėtinga ir be garantijų.

Niekas, niekur niekada neminejo ABM (anti-ballistic missiles) 100% efektyvumo. Prognozes apsistoja ties 50% tikimybe numusti balistine raketa, o praktiskai tai gali buti ir dar liudnesni skaiciai. Be to, tai yra ne vieno komponento sistema, todel tobula koreliacija tarp atskiru sistemos fragmentu yra butina isspausti bent tuos 50%. Vienas is kritiniu elementu yra aptikimo ir identifikavimo radarai. Dristu abejoti, ar kokiai tai radarais imanoma aptikti us desimciu tukstanciu kilometru skriejancius, santykinai nedideliu objektus Galbut siam vaidmeniui geriausiai tiktu infraraudonuju spinduliu teleskopas - tik speju Kad "numusti" palydova iprastiniais metodais neimano, turbut visi sutinkame. Turbut deretu dar ir pridurti, jog ir juos susekti nera taip paprasta

Va čia tai topas Žinok atviram vandenyne, net iš palydovo, sunku surasti laivą, o iš žemės palydovą visiškai nesunku, ypač jei tikrini tau rūpimas orbitas, joks palydovas negali šių dėsnių sulaužyti, kai laivas gali plaukti bet kur ir jam tikrai nereikia per parą bent keliskat būti tame pačiame taške

Niemand puikiai viska paaiskino. Bet Arns viska uz visus geriau zino.

geostacionarinę orbitą. Įsitikinsi pats kad beveik tiek pat kiek išvesti palydovą į geostacionarią orbitą, ir kad be didelės kosminės raketos neapsieisi, pvz. Proton.) Taigi, vienintelė realistiška grėsmė geostacionariams palydovams arba GPS palydovams yra "palydovas-žudikas", išvestas į kosmosą į reikiamą orbitą iš anksto.

Supranti, jokia tau raketa šiandiena irgi negarantuoja 100%, kad numuši priešininkų lėktuvą. Tiesa sakant, ši galimybė yra gana maža, tačiau balistinės priemonės vis tiek išlieka pagrindinis gynybos mechanizmas. Galvojau, kad čia iš bendro išprusimo galima suprasti, kad niekas niekada ir nekalbėjo apie artimus šimtui procentų numušimo tikimybes, bet ką jau padarysi. O dėl skeveldrų, čia jau kitas klausimas kiek pavojinga yra palydovui, palyginus artimu atstumu iškleisti tūkstančius skeveldrų.

Baikit šerti ir taip jau susikompromitavusius trolius, svaigstančius apie savo vėlykają matušką rasiją ir jos afigieną technologinį proveržį..

Realiai, man mažai ir rūpi šis klausimas. Tačiau čia ne vienas komentatorius savo asmeninį tikslą iškėlę išjuokti, bet kokius mano teiginius, nesvarbu ar jis juos pats iš vis supranta ar ne. Natūraliai, įsivaizduoji, kad kariškių atliekami tyrimai bei tolimesni planai visus palydovus mėtyti į orbitą nėra kažkoks pasvarstymas be realaus techninio pagrindo tačiau ką tu čia žinai. Bent diskusija apie tai jau normalesnė pradėjo megztis nors ir ne visai į tema pagal straipsnį.