Kodėl vis dar neapsieiname be lėktuvo juodųjų dėžių?

Nesuprantu negi negali alternatyvios technologijos panaudoti ju apstu siuo metu sudetingose sistemose ir net esant letam rysiui. Tarkime turint leta rysy tai duomenis is kabinos perduodame isanalizave spektra ar dar koki biesa METAPACK http://msgpack.org/ ar suspaudus paketus, vien to pakaktu zinoti kas dedasi, tarkime siunciame objektu esanciu kabinoje veiksmus judesius pozicija, kaip greitai keiciasi, pilotu ir stiuardesiu matuojama pulsa, spaudima, lektuve deguonies kieki matuota, slegi ir tt, yra gausybe faktoriu kuriu pakaktu perduoti realiu laiku, nors kas 5s ir to jau butu per akis suzinoti kas vyksta lektuvo viduje. Yra pirma prietaisu pigiu siam reikalui net per ismaniuosius irenginius butu dalis jau imanoma suprogramuoti ir tereiktu serveriuko mazo lektuve kuris viska perduotu ir tt...

Kad juodosios dėžės per sekundžių dalis sužymi dešimtis skirtingų parametrų, minimaliai bent 88 parametrai privalo būti fiksuojami. Jau nekalbant apie tęstinumą, tikrumą jog niekas neįsilauš ir jų nepakeis ir t.t. maksimaliai ko galima tikėtis šiuo metu, jog per palydovą bus pradėti sekti lėktuvai, kad nenutiktu kaip su Malaizijos ar kas pvz buvo nutikę su Prancūzijos lėktuvu iš Brazilijos, kai sudūžta ir nežinia kur jų ieškoti.

kalbant apie tokias avarijas - kodėl nestato video registratoriaus kabinoje? 640x480 raiška + specialus realaus laiko spaudimo modulis į kokį nors formatą, ir į atskirą laikmeną, nei kiti duomenys - iškart atkristų spėliojimai daugeliu atvejų.

Jo, lėktuvai dažniausiai krenta tikrai dėl pilotų pačiuožusio protelio. Lėktuvai skraido dideliame aukštyje, toli nuo komunikacinių bokštų. Per palydovinį ryšį užtikrinti internetą nelabai gali ir ypač didelių duomenų srautų.