Kaip per aviakatastrofą ore išgelbėti visus keleivius? Ukrainiečių inžinierius turi sprendimą (Video)

Iš esmės idėja nėra bloga, ir neblogai sutampa su aviacijos industrijos (Airbus) vystymo vizijomis. Tai yra, kuomet naudojami moduliniai fiuzeliažai, taupant lėktuvų ant žemės praleistą laiką ir taip keliant avialinijų pelningumą/keleivių komfortą. Deja, idėja vargu ar kada nors bus panaudota praktiškai iš keleivių saugumo pusės, nes: - Žmogiškasis faktorius. Paprastai pilotai iki paskutinės akimirkos bando išgelbėti (sudaužyti) orlaivį, dažniausiai tikintis išvengti bet kokios avarijos. Keleivių modulio atkabinimas būtų paskutinis žingsnis, kurio būtų griebiamasi, ir griebiamasi per vėlai. - Techninis faktorius. Cilindras yra efektyviausia konstrukcija vežti keleivius įprasto išdėstymo lėktuvu. Modulinės konstrukcijos atveju orlaivio eksplotavimo kaštai būtų milžiniški dėl neefektyvios konstrukcijos (bakų talpinimas, sustiprinta uodega etc.), ir bilietų kainos būtų visiškai neįperkamos. Reikia prisiminti kad net ir dabar avialinijų pelno maržos yra juokingai mažos. - Pačios sistemos efektyvumas. Didžioji dalis aviakatastrofų įvyksta kylant ir leidžiantis. Tokio aukščio/laiko gali net ir nepakakti sistemai suveikti. Jau nekalbant apie patikima atsiskyrimo nuo lėktuvo mechanizmą, kuris idealiu atveju turėtų būti raketinis ir taip toliau... Filmukas gražus, jame parodytas idealiausias sistemos veikimo variantas, kokių praktiškai niekada nebūna aviacijoje.

Esu mates panasia saugos priemone naudoja ultra lengviems ir kitiems maziems lektuveliams, kai parasiutas sauna i virsu ir saugiai nuleidzia visa lektuveli. Aisku ten ir greiciai ir mases kitokios tai tos priemones uztenka. O cia visa korpusa sudalint reiketu ir kaip 800km/ val greiciu parasiuta skleist neisivaizduoju...

ideja gera, bet gsl butu geriau, kad parashiutas issoskleistu ir isgelbetu visa lektuva. o del tupimo ir kilimo, tai manau tiesiog reiktu didesniu ratu ir geresniu amortizatriu.

Atrodo jog išskyrus redaktorius, niekam nė nekyla abejonių jog idėja totali nesąmonė, prilygstanti gydymo būdų ieškojimui su virgulėmis. * Lėktuvo kurpusas tiesiog per ilgas, kad atlaikytu dideles perkrovas jam atsiskyrus nuo likusio lėktuvo, dar didesnio stiprinimo reikalautu išsiskleidžiant parašiutams patiriamas staigus greičio praradimas, dėl skirtingose vietose prikabintų parašiutų tempimo jėgos ir t.t. Kažkodėl iki šiol net kariškiai savo techniką nuleidžia gana nedidelėmis platformomis. * Du parašiutai išlaikys viską? Kodėl net nuleidžiamos kosminės kapsulės ar karinė technika daug mažesniam svoriui,pasipriešinimui naudoja nepalyginamai daugiau? Pvz: https://www.youtube.com/watch?v=Zm2mncGwuE8 * Visiškai neaišku kur nusileis. Išmetami kroviniai nustatytose idealiose vietose. * Nusileidimas ant vandens iš vis nonsensas.pasižiūrėkit į pvz laivus ant pagalvės, kiek kartų pagalvė didesnė nei pati kabina? maždaug parodyti plūdurai, gal ir tikrai neužimtu daug vietos, bet idealiausiu variantu gal tik keliolika sekundžių duotu iki pradės viskas skęsti. * Dažnai minimos prikabinimo sistemos. Ne tik kad tai papildomas svoris, bet ir papildomos problemos, nes viskas dėvisi. lėktuvai patiria turbulencijas ir turbūt nė nereikia sakyti jog fiuzeležą laikantys patirs didesnes apkrovas nei varikliai. * Pagal siūlymus degalų bakus ko gero tektu kelti į lėktuvo viršų, daug problematiškiau tiekti kurą varikliams. * Visų didžiųjų dabartinių lėktuvų nusileidimo sistemos ne sparnuose, o į korpusą įtraukiami ratai.

Na nesakau, kad ta ukrainiečio koncepcija ims ir veiks ją pažodžiui pritaikius, bet ARNS čia irgi kaip reikiant nusišnekėjo. 1. Lėktuvo svoris. Pavyzdžiui Boeing 737 maksimalus kilimo svoris yra 78 t. T.y. beveik tiek pat kiek vienas Abrams M1A2 tankas. Ir tai, jei keleivių kapsulė būtų atkabinta nuo sparnų, variklių ir degalų bakų, tai šioji tikrai svertų tik apie 30 tonų, ypač jei dar bagažą galėtume atskirai atkabinti. O šiaip pagal fizikos dėsnius žinom, kad kritimo pagreitį lemia ne daikto svoris, bet jo paviršiaus pasipriešinimas. 2. Koks skirtumas kur nusileis? Svarbu nusileistų nesubiręs. 3. Laivų su pagalvėmis pavyzdys netikęs, nes tose pagalvėse sukuriamas oro slėgis pakeliantis laivą nuo vandens ir stumiantis jį į priekį. Tos pagalvės nėra uždaros, jos tik iš šonų apgaubia, o viską atlieka galingas oro srautas. Su paprasčiausiu plūduriavimu čia net nereikėtų bandyti lyginti. 4. Lėktuvų bakai, jei tamsta nežinojai, dabar randasi lėktuvų sparnuose, korpuse degalų bakų niekas nemontuoja turbūt nuo II Pasaulinio karo laikų. 5. Lėktuvų nusileidimas iš eigos valdomas keičiant sparnų pokrypių kampus ir mažinant variklio galią, važiuoklė svarbi tik galutinėje fazėje, priartėjus prie žemės.

Dar viena nesąmonė. Jei kalbam apie sustiprintą korpusą, pakeičiamą bagažo skyriaus išsidėstymą ir t.t. patikimai šasi nelabai lieka vietos korpuse. Dėl pačio padidėsiančio lėktuvo svorio, sukūrus naują fuzeliažą su parašiutais lėktuvas net ne keliais procentais pasunkėtu ir jam reiktu daug didesnė nei dabar naudojama važiuoklės. Čia visiškai nesusiję su nusileidimu, ką sugebi tauzyti. Matyt panašiai tiek pat nesidomintys ir susidomėjo bei patikėjo projektuko tikrumu

Tamsta ARNS, truputėlį esi neadekvatus. Įsiskaityk ką rašai. C17 krovininio orlaivio važiuoklė. Nepanašu, kad ratai iki langų būtų. Vadinasi viskas yra suprojektuojama ir paskaičiuojama. Kaip žinia reikalui esant C17 gabena tankus ir haubicas. ( Maximum takeoff weight is 585,000 lb (265,350 kg) ). Todėl apie nepakeliamus svorius pezėdamas jausk saiką.

net nelabai ir yra ką su tokiu, chem, idiotu diskutuoti. Ir vėl eilinės nesąmonės, nematant viso vaizdinio. Taip, dalis lėktuvo važiuoklės įmontuojama sparnuose ar netoli jų, o susitraukia į fuzialelažą. bet ar pagalvojai kur randasi ta važiuoklė? Ji išbalansuotu visą keleivių sekciją, ji turėtu būti sumontuota tik jame, nes antraip atsiskiriant nukentėtu kurpusas ir t.t. Kitaip sakant, pačiam reiktu nustoti pezėti, nes panašiais argumentais ir ateiviais, skraidančiomis lėkštėmis grindžiami įrodymai. parodė kažkas kokį komiksą ir tai argumentuota tiesa.

Žinai, tu "didelis ir sunkus daikte", ties šita vieta ir nustojau tavo pezalus skaityti. Grįšk į penktą klasę ir prisimink kas lemia laisvo kritimo pagreitį. Sužinosi, kad objekto masė pagreičiui įtakos neturi, o didesni daiktai kaip tik krinta lėčiau nei mažesni.

Nenustebau kad tą rekomenduoji, nes įtariau, jog kaip tik tą skaitai. Jei pasidomėtum rimtu mokslu, suprastumei kodėl didelis daiktas yra sudėtingas, o ne tiesiog padidintas mažas daiktas. Kodėl ne prie vieno taško prikabintos jėgos gali lengvai perlaužti ilgą objektą, arba nusileidimo metu sunkus objektas patiria kitokias perkrovas nei lengvas ir t.t. Kol esi įsikibęs trolių fizikos, kuri iš esmės teisinga, nes žiūri tik į vieną nagrinėjamą objektą ir jis tikrai turi tokias savybes, tol ir fantazuosi, kas realybėje neveikia. Taigi džiugu jog nesivarginai daugiau atsakyti, mažiau kitiems galvas skaudės žiūrint kas per nesąmonės.