Kam vis dar kuriami dirižabliai? (17)
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lockheed Martin siūlo po krovinio pristatymo trūkstamą dirižablio svorį pakeisti vandens cisternomis. Tai paprastas ir pigus būdas. Kitą, išties revoliucinį metodą išrado Igoris Pasternakas – ukrainiečių kilmės amerikietis, buvęs inžinierius statytojas iš Lvovo, Kalifornijoje įsikūrusios kompanijos Worldwide Aeros (arba Aeroscraft) įkūrėjas, vadovas ir pagrindinis dirižablių kūrimo inžinierius. Pernai gegužę Worldwide Aeros šį išradimą patentavo JAV.
Savo sistemą Pasternakas pavadino COSH (control of static heaviness). Jos esmė – helis, kuriuo užpildomas dirižablis, suspaudžiamas ir nukreipiamas į specialų rezervuarą saugojimui, o jo vietą užima sunkesnis oras. Šią helio pakeitimo oru (ir atvirkščiai) sistemą galima naudoti ir dirižablių pakėlimui ir nuleidimui. 2005 metais Pasternakas gavo 3 milijonus dolerių savo teorijos vystymui iš DARPA, o 2010 metais ji pridėjo dar 50 milijonų, kompanijos Worldwide Aero krovininio dirižablio Dragon Dream statymui.
Kuo Worldwide Aeros rengiasi nustebinti pasaulį?
Pagrindinis Worldwide Aeros biuras įsikūręs Montebello, netoli Los Angelo. Dabar visi konstravimo darbai vyksta buvusios karinių jūrų jūros laivyno aviabazės angaruose Tastine (Kalifornijoje). Pirmasis reklaminis Pasternako dirižablis Amerikoje skriejo virš 1996 metų Paraolimpiados renginių. Iki 2000 m. Worldwide Aeros išleido 40B Sky Dragon modelio dirižablį su elektroniniu vairo mechanizmu ir automatine slėgio kontrole. Juo iškart susidomėjo didelės kompanijos (pvz., MasterCard), ir Sky Dragon iki šiol labai populiarus. Tailande modelis 40D Sky Dragon naudojimas sienos patruliavimui; Artimuosiuose Rytuose Pasternako dirižabliai padeda kontroliuoti naftos gręžinius, o Ukraina visai neseniai pasirašė sutartį su Worldwide Aeros dėl aštuonių sienos kontrolės sistemų tiekimo. Kompanijos pasiūlymus nagrinėja ir Kazachstanas.
Kalbant apie Dragon Dream, tai tokį dirižablį Pasternako kompanija jau buvo sukonstravusi, tačiau tada ant naujutėlaičio dirižablio netikėtai užgriuvo angaro stogas. Dabar Worldwide Aeros stato naują aparatą, kurio tarptautinę eksploataciją planuojama pradėti iki 2023 metų. To pirmojo Dragon Dream ilgis buvo didesnis nei 80 metrų. Visgi Pasternakas nesirengia tuo apsiriboti: jis jau planuoja statyti dar didesnį krovininį dirižablį. Jis bus trijų dydžių, stambiausiojo keliamoji galia bus 500 tonų, o ilgis viršys 280 metrų.
Kada dirižabliai galėtų atsipirkti?
Kaip leidiniui New Yorker paaiškino Williamas Crowderis, Logistikos valdymo instituto (JAV) vyr. mokslinis bendradarbis, krovininių dirižablių kūrėjams reikia suprasti, kad jų transporto priemonės turi nugabenti krovinius greičiau, nei tai daro krovininiai laivai, ir pigiau, nei lėktuvai. Crowderio nuomone, krovininiai dirižabliai atsipirks tik tada, jei gebės pervežti 500–1000 tonų krovinius. Nei LMH-1, nei Dragon Dream, nei dar tik projektuojami Aeroscraft modeliai (išskyrus patį galingiausią) to atlikti kol kas negali.
Kaip sekasi dirižablių kūrėjams Rusijoje?
Dabar dirižablių kūrimu Rusijoje užsiima „Avgurj-RosAeroSistemy“ holdingas. Gaminami du modeliai – Au-30 ir Au-12. Abu naudojami patruliavimui, teritorijų kontrolei ir fotografavimui bei filmavimui. Pirmasis dar dalyvauja gelbėjimo operacijose, o antrasis – reklaminiuose skrydžiuose.
Iki 2018 metų galo holdingas planuoja pastatyti krovininį dirižablį „Atlant“, pakelsiantį 16 tonų. Jis bus naudojamas tolimiems pervežimams ir, tikėtina, taip pat gynybos srityje. Be „Atlanto“ modelio, „Avgurj–RosAeroSistemy“ kuria ir kitas jo modifikacijas, galinčias pakelti 60 ir 170 tonų.
Naudojimas gynybos sferoje dabar yra rusiškų dirižablių prioritetas. Pernai vasarą „Radioelektroninių technologijų“ koncernas, esantis „Rostech“ dalimi, paskelbė apie ypatingų priešraketinės gynybos sistemos specialiai dirižabliams kūrimą. Priešraketinėse ir priešlėktuvinėse sistemose taip pat bus naudojamas kompanijos „RosAeroSistemy“ projektuojamas geostacionarusis stratosferinis dirižablis „Berkut“, kuris nuolat laikysis maždaug 20 km aukštyje ir bus maitinamas saulės elementų tiekiama energija. Be gynybos funkcijų, „Berkut“ bus naudojamas telekomunikacijoms ir ryšiams, o taip pat plačiam teritorijų stebėjimui.
Анастасия Зырянова
slon.ru