Visi taškai ant „i“: kaip iš tikrųjų veikia lėktuvo autopilotas

Pakilti labai lengva, skristi sudėtinga, nusileisti pavojinga. Pakilimui ir nereikai autopiloto, užsparniai, gazas, kai greitis reikiamas trukteli į save tiek kiek reikia, viskas tu jau ore, paskui įtrauki važiuoklę ir pakeli užsparnius.

Idealiom oro salygom viskas gana "paprasta".

As nedaug ismanau apie orlaiviu pilotavima, bet logika kuzda, kad jeigu lektuvo pakelimas butu salyginai paprasta procedura, ir butu imanoma ja automatizuoti taip tiksliai, kad ji pakilima atliktu geriau ir saugiau, negu bet kuris pilotas, arba bent jau ne blogiau, tai lektuvai jau seniai kiltu automatiskai. O, visgi, visas sudetingumas, mano manymu, atsiranda del pakilimo metu esancio mazo greicio, mazo aukscio, ir labai dideles apkrovos varikliams, lyginant su apkrova, kai skrendama kreiseriniame aukstyje. Visu situ dalyku kombinacija reiskia labai trumpa laika, per kuri galima reaguot i kritine situacija, o ir speju, kad sprendimus tokiais atvejais pilotai dazniau priima remdamiesi intuicija, o ne standartiniu situaciju aprasais.