Rusija kurs naują ekranoplaną – kas tai per orlaivis ir kam jis Rusijai reikalingas? (Video)  (1)

Rusijos ambasada Pietų Afrikoje savo oficialioje paskyroje pasidalino netikėta žinia – šalis 2020-2022 metais pradės vėl naudoti ekranoplaną. Tai – savotiškas orlaivis, kurio praktiškumu visas likęs pasaulis abejoja. O štai Rusija turi gana ilgą skraidymo ekranoplanais istoriją.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Iš tikrųjų, Sovietų Sąjunga buvo viena iš ekranoplano naudojimo pradininkių. Nors įvairios konstrukcijos buvo svarstytos ir anksčiau, tokio tipo orlaivis labiausiai paplito būtent Sovietų Sąjungoje. 1966 metais pirmam skrydžiui pakilo „Kaspijos jūros monstras“ – taip pramintas prototipas svėrė net 240 tonų. Aišku, jis turėjo karinių ambicijų, jį greitai pastebėjo ir JAV žvalgyba. Iš tuometinių palydovinių nuotraukų buvo sunku suvokti, kas tai per lėktuvas, nes jo sparnų mojis siekė vos 37,6 metrus, o ilgis – net 92 metrus.

„Kaspijos jūros monstras“ buvo bandomas net 15 metų, kol galiausiai sudužo. Visgi, sovietai tuo metu kūrė ir kitus ekranoplanus. Pats sėkmingiausias iš jų – 125 tonų „A-90 Orlyonok“. Šis ekranoplanas jau skraidė palyginti neblogai, galėjo gabenti 28 tonas arba 150 žmonių. Sovietų Sąjungos Laivynas susidomėjo šiuo orlaiviu ir ketino įsigyti net 120. Vėliau šis skaičius sumažėjo iki 30, o galiausiai visai susitraukė iki kelių orlaivių. Tik penki „A-90 Orlyonok“ ekranoplanai buvo pagaminti – vienas iš jų buvo tik neskraidantis modelis, vienas sudužo 1975 metais, antras – 1992 metais. Kiti du tarnavo be didesnių nuotykių.

„Kaspijos jūros monstro“ skrydis

Dar kitas „Lun“ klasės projektas taip pat nebuvo sėkmingas – vos vienas orlaivis buvo užbaigtas. Problema ta, kad sovietų ekranoplanai nebuvo labai praktiški. Jie buvo dideli ir sunkūs, stabilumui išlaikyti turėjo skristi labai greitai ir sunkiai išlaikė horizontalią pusiausvyrą. Ekranoplanai apskritai nėra labai naudingi orlaiviai, nes gali skristi tik virš vandens ir tik tuomet, kai jūra rami. Tai kam sovietai juos kūrė?

Ekranoplanas iš tikrųjų pakeičia laivus, o ne tikrus lėktuvus. Jie yra neįtikėtinai greiti – greičio net nėra ko lyginti su panašų krovinį galinčiais gabenti laivais. „Lun“ klasės ekranoplanas galėjo išvystyti 550 km/h greitį ir gabenti 100 tonų krovinį. Aišku, ir keletą valdomų raketų. Tačiau naujasis orlaivis, apie kurį ką tik prakalbo Rusija, bus kiek kitoks ir karinių ambicijų neturės. Bent jau kol kas.

Naujas ekranoplanas, dabar vadinamas „Čaika A-050“, bus keleivinis. Jame vietos ras 100 keleivių. Iš esmės, jis atliks kelto funkcijas, tik kur kas greičiau ir efektyviau. Tačiau ne taip greitai ir efektyviai kaip įprastas lėktuvas. Visa ekranoplano paslaptis yra po orlaiviu sudaroma stabili oro pagalvė, kuria orlaivis gali tarsi slysti į priekį labai dideliu greičiu ir degindamas palyginti nedaug kuro. Tačiau Popularmechanics.com pastebi, kad toks ekranoplanas keleiviams gabenti nėra labai praktiškas, todėl tikriausiai vėl atiteks kariniam jūrų laivynui. Kodėl?

Nes jis labai greitas, gali gabenti didelį karių skaičių ir išvengti radarų. Įsivaizduokite transporto priemonę, kuri į kokios nors šalies paplūdimį gali labai greitai atgabenti 100-150 karių, o paskui 500-600 km/h greičiu išlėkti atgal. O kur dar galimybė montuoti raketas, kurios galėtų naikinti taikinius ir toliau jūroje ar sausumoje. Turint omenyje prastą ekranoplanų saugumo statistiką, keleivių pervežimas nėra toks tikėtinas, tai kam daugiau Rusija gamintų tokį keistą orlaivį?

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Technologijos.lt
(21)
(4)
(17)

Komentarai (1)