Netylant pranešimams apie numatomą dar vieną Vakarų įspėjimą Sirijos pajėgoms, dėl galimai panaudoto cheminio ginklo prie sukilėlius ir civilius gyventojus konflikto zonoje. Pažvelkime į vieną iš galimų JAV pasirinkimų. Galbūt tai bus vienintelis nesusekamas bombonešis. Bet ar nedidelės šių bombonešių pajėgos gali padaryti realios žalos?

Video medžiaga parinkta galimos atakos nagrinėjimui nėra tik kažkieno fantazija. Tai realus bandymas atliktas 2003 metais Jutoje.  Improvizuotas oro uostas atitiko tai ką amerikiečiai rado Irake. Tikimybė, kad Sirijos oro pajėgų bazės artimos tam, labai realu. Visiem dar geriau padės įsivaizduoti kas būtu jeigu būtu.

Kodėl gali būti atakuojami šie objektai? Pirmiausia JAV šiuo metu netelkia arti Sirijos sienų galingų antžeminių pajėgų, kas galėtu įspėti apie galimą visavertę invaziją, kai svetimos pajėgos įžengia į vyriausybės pajėgų kontroliuojamas teritorijas. Antra, visais ankstesniais „raudonų linijų“ peržengimo atvejais buvo atakuoti taikiniai iš kurių galimai buvo panaudotos tarptautinės bendruomenės draudžiamos medžiagos. Šiuo atveju pranešimai tokie patys, užtaisus, jei jie buvo, numetė aviacija.

Sirus galima vėl atakuoti kruizinėmis raketomis „Tomahawk“, paleidžiamomis iš laivų esančių Viduržemio jūroje. Tai patikrintas ginklas, kurio griaunamąją jėgą sirai jau matė. Žinant prezidento Donaldo Trumpo norą pasirodyti yra šansas išvysti rečiau naudojamą jėgą. Juolab tvyrant didelei įtampai tarp šalių, Sirijos skydas Rusija, šįkart gali pamėginti numušti minėtąsias raketas. Jos nėra itin greitos; būtu paleistos iš toli, tiesiai po rusų radarų ir žvalgybinių lėktuvų nosimis. Tuo tarpu ar rusai pajėgūs ne tik žodžiais aptikti atskriejantį sunkiai aptinkamą bombonešį „B-2“?

Bent kelios rusų numuštos raketos būtu jų Pyro pergalė. Dar vienas sėkmingas sirų pajėgų sunaikinimas būtu politinė žinutė iš JAV, kad jie vis dar žaidime. Net jei per neseną Baltijos šalių prezidentų vizitą Baltuosiuose rūmuose šeimininkas kalbėjo apie greitą pasitraukimą iš šio regiono.

Grįžkime prie vaizdo medžiagos. Joje parodoma improvizuota vieno „B-2“ ataka prieš kariškių pilną oro uostą. Mintis paprasta — visiškai nepastebėtiems įskristi į gausiai priešlėktuvinių sistemų saugomą oro erdvę galima tik su slaptais lėktuvais. Bombonešio palyda praktiškai negalima. Jis turi greitai išmesti bombas ir pasišalinti iki visi supras kas įvyko. Tam šis orlaivis buvo pakrautas net 80 vnt. „Jdam“ tipo atnaujinimus gavusią amunicija.

„Jdam“ yra unikalus vienas naujausio tipo ginkluotės pavyzdžių. Visai nesenai sukurti valdymo paketai leidžia atlikti greitą modernizaciją seno tipo ginkluotei. Tai kas visai nesenai buvo eilinės bombos krentančios kur jas veda gravitacija, truputi perdarius pridedant „Jdam“ paketus, pastarosios tampa „išmaniosiomis bombomis“. Amunicija valdoma GPS signalais ir atakuojanti taikinius tiksliau.

Bandymų medžiagoje matome būtent tai. Jei prieš 30 metų visos paleistos bombos oro uostą būtu naikinusios kiliminiu būdu, dabar išmani amunicija leido kiekvienam numanomos svarbos taikiniui pateikti reikiamą porciją sprogmenų pavidalu.

Visi objektai gavo savo dalį vos po vieno bombonešio reido. Kaip matome žala nėra triuškinanti. Panaudotos mažiausios 500 svarų(225 kg) bombos. Jose sprogstamosios medžiagos kiekis tik apie 90 kg. Todėl sprogimo banga sąlyginai silpna.

Galingesnės bombos padarytu daugiau žalos, bet ir galimas gabenti vienu kartu kiekis sumažėtu. Kaip ir taikinių kiekis. Pasirinkus daugiau, vietoje galingiau, leidžia išvesti ilgesniam laikui bazę iš rikiuotės. Didelės atviros erdvės skiriančios svarbius objektus vienus nuo kitų natūrali planinė apsauga tiek nuo priešo atakų tiek nuo kasdienių galimų incidentų. Kelios galingos bombos pakenktu kur kas mažiau nei daug, bet kliuvusių visur. Net jei savo pataikymu kapitaliai sunaikintu svarbią techniką.

Parengė Arnas Mulokas

Komentarai (11)