Pasirodo, lėktuvai kenkia klimatui labiau, nei manėme ()
Orlaivių paliekami kondesaciniai pėdsakai išlieka vos kelias valandas. Bet jie dabar taip paplitę, kad jų sukuriamas šildymo efektas stipresnis už šiltnamio efektą, sukeltą jų išmetamo į atmosferą anglies dvideginio nuo pat brolių Wrightų pirmojo skrydžio.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Negana to, šis ne CO₂ atšilimo efektas iki 2050 gali ir patrigubėti, rodo Ulrike Burkhardt ir Lisa Bock iš Atmosferos fizikos instituto Vokietijjoje atliktas tyrimas.
Be to, komandos teigimu, skraidymų dalis globaliniame atšilime yra ~5%, tad šios skaičius pakils dar aukščiau – ir jokių reikšmingų veiksmų, kad to būtų išvengta, nesiimama.
„Daugelis kalba apie būtinybę sustabdyti oro transporto naudojimo augimą, tačiau į tai rimtai nežiūrima,” sako Burkhardt.
Ir vykstančios diskusijos praktiškai išimtinai sutelktos į su tuo susijusias CO₂ emisijas. „Tai bėda, jei ne-CO₂ poveikiai didesni už CO₂,” sako ji.
„Ne-CO₂ šilimas yra dramblys kambaryje,” sako Bill Hemmings iš Belgijoje įsikūrusios grupės Transport & Environment.
Visi kurą deginantys orlaiviai po savęs palieka garų ir suodžių pėdsaką. Dideliame aukštyje vandens garai dažniausiai kondensuojasi ant suodžių dalelių ir suledėja, formuodami plunksninius debesis, išliekančius, priklausomai nuo temperatūros ir drėgmės, nuo kelių sekundžių iki kelių valandų.
Debesys gali ir vėsinti ir šildyti. Jie atspindi dalį Saulės šviesos į kosmosą, bet kartu ir blokuoja dalį Žemės paviršiaus skleidžiamos šilumos. Vidutiniškai, tiek ploni natūralūs plunksniniai debesys, tiek kondensaciniai pėdsakai šildo.
Burkhardt su kolegomis kompiuteriniu atmosferos modeliu vertino, kiek kondensaciniai pėdsakai prisidėjo prie šilimo 2006 metais – tai naujausi prieinami detalūs oro transporto duomenys – ir kiek prisidės iki 2050, kada oro transportas, manoma, bus keturis kartus intensyvesnis.
Modelyje atsižvelgiama ne tik į oro eismo pokyčius, bet ir skrydžių vietą bei aukštį, o taip pat į klimato kaitą.
Komanda apibendrino, kad kondensacinių pėdsakų šildantis efektas nuo 50 milivatų kvadratiniam metrui Žemės paviršiaus 2006 metais pakils iki 160 mW/m² 2050-aisiais.
Palyginimui, aviacijos CO₂ emisijų efektas per tą patį laiką pakils nuo 24 iki 84 mW/m².
Remiantis scenarijumi, kad tobulindama kurą ir variklius, oro transporto pramonė padidins kuro naudojimo efektyvumą ir sumažins suodžių dalelių kiekį, kondensacinių pėdsakų sukeliama pašiltėjimas iki 2050 apsiribos 140 mW/m² o šilimas dėl CO₂ – 60 mW/m².
Sunku sumažinti
Bet kondensacinių pėdsakų sukeliamą šiltėjimą sumažinti nebus lengva. „Tai daug sunkiau, nei CO₂,” sako Burkhardt, ir nieko veiksmingo nedarome nei dėl to, nei dėl to.
„Savaime suprantama, kad reikia užsiimti aviacijos CO₂, ir lygiai taip pat nekyla nė šešėlio abejonės, kad tuo iš esmės neužsiimama,” sako Hemmings.
Tarptautinė Corsia programa aviacijos pramonės emisijas turėtų apriboti. Bet pagal ją planuojama emisijas kompensuoti, o toks būdas yra neefektyvus. Negana to, orlaivių pramonė stengiasi panaudoti Corsia papildomų priemonių blokavimui, tokių, kaip mokesčiai aviaciniam kurui.
O dar yra ne-CO₂ šiltėjimas. „Vyrauja požiūris, kad dar yra neaiškumų, tad, geriau sėdėkime rankas sudėję ir nedarykime nieko,” dėsto Hemming.
Iš tiesų yra didelių neaiškumų, dėl debesų vaidmens, sutinka Burkhardt, bet lygiai taip pat klausimą galima pasukti ir į kitą pusę. Tyrimas kondensacinių pėdsakų įtaką galėjo įvertinti nepakankamai netgi 70 procentų.
Yra ir gera naujiena, kad daugėjantys kondensaciniai pėdsakai sumažina natūralių plunksninių debesų formavimąsi, sunaudodami visą prieinamą vandenį. Tai bendrą kondensacinių pėdsakų indėlį į atšilimą sumažina penktadaliu.
Michael Le Page
www.newscientist.com
Žurnalo nuoroda:Atmospheric Chemistry and Physics, DOI: 10.5194/acp-19-8163-2019