Lėktuvo kūrėjas Luigi Stipa teigė, kad jo „intubuotas sraigtas“ buvo reaktyvinio variklio protėvis.

Net laikmetyje, kai orlaivių dizaineriai eksperimentavo su kiekviena įmanoma forma ir dydžiu, prototipą sukūręs italų inžinierius Luigi Stipa savo lėktuvo dizainu nustebino visus.  

Jo įkurta „Caproni“ kompanija lėktuvą „Caproni Stipa“ (arba „Stipa-Caproni“) sukūrė 1932 m. Vietoje įprasto fiuzeliažo lėktuvą sudarė trumpas, platus, tuščiaviduris vamzdis, kuriame buvo varantysis sraigtas.

Šiandien kai kurie aviacijos mėgėjai „Stipa“ laiko bjauriausiu kada nors pastatytu lėktuvu. Kiti paprasčiausiai tai laiko aerodinaminiu keistuoliu, tarsi žmogaus sukurta kamane. Tačiau yra ir kitų, kurie šioje keistoje itališkoje konstrukcijoje mato tiesioginį turboventiliatorių variklių pirmtaką, naudojamų šių dienų komerciniuose ir kariniuose lėktuvuose.

1900 m. gimęs Luigi Stipa nutraukė mokslus ir išėjo tarnauti Italijos armijos Bersaglieri korpuse Pirmo pasaulinio karo metu. Vėliau jis įgijo civilinės, hidraulinės ir aviacijos inžinerijos laipsnius. Dirbdamas Oro ministerijoje, Stipa ilgainiui tapo Karinių oro pajėgų inžinerijos skyriaus inspektoriumi.

Stipa pradėjo formuluoti naują teoriją, kaip padaryti orlaivius efektyvesnius. Kaip hidraulikos inžinierius jis žinojo, kad skysčio greitis didėja, kai vamzdžio, per kurį jis praeina, skersmuo siaurėja. Vadinamas Bernoulli principu, greičio ir vamzdžio skersmens santykis iki 1920-ųjų buvo gerai suprantama skysčių dinamikos aksioma.

Taikydamas Bernoulli principą oro srautui, Stipa manė, kad jis gali padidinti orlaivio variklio efektyvumą, nukreipdamas oro srautą per Venturi vamzdį, kuriame būtų propeleris. Stipa savo koncepciją pavadino „intubuotu sraigtu“.

Po daugelio metų skaičiavimų ir modelių bandymų vėjo tunelyje, Stipa manė, kad jis pasiekė optimalias propelerio ir vamzdžio formas, taip pat idealų sraigto apsisukimą per minutę ir artumą tarp atramos ir priekinio vamzdžio krašto.

1932 m. Italijos fašistinė vyriausybė norėjo parodyti Italijos technologijų sėkmę ir ypač pažangą aviacijoje. Luigi Stipa paprašė vyriausybės finansuoti lėktuvo „Stipa-Caproni“ tyrimus ir plėtrą. Stipa dizainas buvo labai neįprastas tiek išvaizda, tiek konstrukcija. Jo lėktuvas iš esmės buvo milžiniškas vamzdis su sraigtu priekyje ir buvo daugiausia pagamintas iš medžio ir drobės.

1932 m. Oro ministerija pavedė „Caproni Aviation Corporation“ sukurti prototipą.

Grafas Gianni Caproni di Taliedo 1910 m. sukūrė ir pastatė pirmąjį itališką lėktuvą. O 1914 m. pradžioje jis pastatė pirmąjį pasaulyje vienvietį, traktoriaus varikliu varomą naikintuvą, ginkluotą priekiniu kulkosvaidžiu. 1915 m. gegužę Italijai įžengus į Pirmąjį pasaulinį karą, Caproni atkreipė dėmesį į milžiniškų orlaivių gaminimą.

Po karo Caproni toliau kūrė didelius daugiapakopius lėktuvus, kurių didžiausias buvo „Ca.60“, aštuonių variklių devynių sparnų lėktuvas. Todėl niekas Italijoje nebuvo kvalifikuotesnis už Caproni, kad pastatytų radikalų naują Luigi Stipa prototipą.

Stipa vamzdžio konstrukcija buvo atvira priekyje ir gale, o per vidurį susiaurėjo, kad būtų galima suspausti oro sraigto stumiamą orą, kad padidėtų efektyvumas.

Prie vamzdžio vidurio buvo sujungta pora sparnų, kurie taip pat veikė kaip fiuzeliažas. Pilotas sėdėjo dvivietėje kabinoje ant fiuzeliažo. Kabina nebuvo ideali, nes piloto matymo liniją apsunkino priekyje ir gale esantys kuproti paviršiai, kurie leidžiantis ar kylant apribojo žemės vaizdus.

Lėktuvo variklis, vienas 120 AG „de Havilland Gypsy III“, buvo sumontuotas nacelėje, pakabintoje vamzdžio centre, o atrama buvo priekiniame vamzdžio krašte. Kadangi atrama buvo tokio pat skersmens, kaip vamzdinis fiuzeliažas, lėktuvas turėjo gana žemą važiuoklę.

Daugiausia iš medžio pagamintas „Caproni Stipa“ buvo keistos proporcijos orlaivis. Jo sparnų ilgis buvo 14, 28 m, tačiau jo ilgis buvo tik 5,88 m. Jo tuščio svoris buvo 570 kg, o maksimalus greitis siekė 133 km/h.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai (2)