Juodas ir žaibiškai greitas: „North American X-15“ buvo lėktuvas, nepanašus į jokį kitą. Ir nors pirmą kartą jis skrido daugiau nei prieš 60 metų, tai vis dar yra greičiausias kada nors skridęs pilotuojamas orlaivis. Drauge su juo užgimė ir legendinio Neilo Armstrongo žvaigždė.

Panašesnis į kulką nei įprastą lėktuvą, raketa varomas „X-15“ per devynerius metus, pradedant 1959 m., atliko 199 bandomuosius skrydžius.

Jis galėjo pasiekti kosmoso kraštą, o tada nuslysti atgal į Žemę, fiksuodamas duomenis, kurie padėjo sukurti vėlesnių Amerikos erdvėlaivių dizainą, įskaitant NASA erdvėlaivius.

Lėktuvu skrido tik 12 pilotų elitinė komanda, įskaitant Neilą Armstrongą, kuris 1969 m. pirmasis išsilaipino Mėnulyje.

Sunki užduotis

„X“ seriją sudaro daugiau nei 60 eksperimentinių orlaivių, pagamintų JAV vyriausybinių agentūrų, įskaitant oro pajėgas ir NASA, nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Tai dažnai buvo ekstremalios mašinos, skirtos viršyti naujas ribas, o „X-15“ turėjo ypač ambicingą tikslą.

1952 m., kai buvo pradėtas kurti „X-15“, oficialus orlaivio oro greičio rekordas buvo kiek mažesnis nei 1100 km/h.

Lėktuvo misija buvo pasiekti 5 machų greitį – penkis kartus didesnį už garso greitį arba daugiau kaip 6100 km/h.

Toks lėktuvas taip pat turėtų skristi 76 km aukštyje, o tai buvo gerokai didesnis aukštis už bet kurio orlaivio galimybes tuo metu. Tai buvo labai sunki užduotis.

Projektui vadovavo JAV oro pajėgos ir Nacionalinis patariamasis aeronautikos komitetas (NACA), kuris 1958 m. tapo NASA. Daugelį tyrimų paskatino Šaltasis karas.

Skrydžio pradžia

„X-15“ iš esmės buvo raketa su kabina, todėl skirtingai nei kiti lėktuvai, ji nebuvo skirta pakilti nuo kilimo ir tūpimo tako. Vietoj to, jis turėjo būti iškeltas į didelį aukštį ir išleistas iš motininio lėktuvo, šiuo atveju specialiai modifikuoto bombonešio „B-52“. 15,5 m ilgio „X-15“ buvo pakištas po „B-52“ sparnu.

Mintis buvo tokia: „B-52“ pakiltų iš Edvardso oro pajėgų bazės Pietų Kalifornijoje, skristų link Nevados arba Jutos, ir pasiektų 13,7 km aukštį ir 965 km/h greitį. Tada bombonešis paleistų „X-15“ nuo sparno, kurio pilotas uždegtų raketos variklį ir pradėtų kopti iš Žemės atmosferos į kosmosą.

Degalų, amoniako ir skysto deguonies derinio užteko mažiau nei dviems minutėms skrydžio, o pats skrydis nebuvo sklandus.

Miltas Thompsonas, kuris buvo vienas iš pilotų, teigė, kad tai buvo vienintelis lėktuvas, kuriuo jis kada nors skrido, ir džiaugėsi, kai užgeso variklis.

Sklandytuvas

Pasiekus tikslinį aukštį – „X-15“ pakilo iki 108 km, maždaug 10 kartų didesnį už komercinio lėktuvo kreiserinį aukštį – pilotai atliko eksperimentus šioje tuomet dar nežinomoje aplinkoje, kurių metu rinko duomenis apie hipergarsinį skrydį.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()