Japonai padidino ličio jonų baterijų ilgaamžiškumą iki 20 metų

Gerai, tai kur tavo duotuose nuorodose raso tiksliai kad w=wh? Pirmiausia reiktų pasigilinti kaip fizikoje apibūdinami vienetai vatas ir vatvalandė. Jei jie būtų lygūs kaip pats sakai, kam tada isvis jų abiejų reikėtų, jei galima būtų naudoti tik vieną iš jų. 1 W per 1 s atlieka 1 J (džaulis) darbą. Tai yra GALIA 1Wh- tai toks energijos kiekis, kurį sunaudotų 1W galios elektros prietaisas per 1 valandą.

Na, sunku pasakyti. Gal tai net ne tai, kad komercinė paslaptis, o paprasčiausiai sakoma, kad priklausomai nuo to, kaip sujungs baterijas, gali turėti tokia įtampą, kokia nori (esmė yra galios talpa). O iš esmės šiais laikais nėra skirtumo kokia įtampa- egzistuoja labai didelė įtampos ar dažnio keitiklių įvairovė, kurie galį transformuotį įtampą. Juk varikliai nebūtinai turi būti nuolatiniai, gali būti ir kintamos srovės. Panaudojęs dažnio keitiklį gali net iš savo automobilio baterijos užmaitinti ir keisti apsisukimų dažnį prie rato primontuotam paprasčiausiam drelės varikliui. Tik va naudą reikia apskaičiuoti...

One kilowatt hour is 3.6 megajoules, which is the amount of energy converted if work is done at a average rate of one thousand watts for one hour. Tad pasakyk man, koks skirtumas tarp 1kWh ir 1kW ? Atsakymas: 1kWh= 1kW atliktas darbas per 1 valandą. Tavo žiniai visų prietaisų galingumai duodami kW, kurie iš esmės reiškia, kad tiek energijos jie sunaudoja per 1 valandą. PVZ: Lygintuvas 3kW- per valanda sunaudos 3kW energijos (=3kWh); Lemputė 60W - per valandą sunaudos 60W energijos (=0.06kWh); Skalbimo mašina 5kW- per valandą sunaudos 5kW energijos (=5kWh).

A tai nuo įtampos priklauso, tam tikro variklio NK?

nu ir kas, kad per valandą tiek naudos? Ten duota tik pavyzdžiai "IF", duotas ir pavyzdys, kad lemputė šviečia 1000 valandų ir sunaudoja 100kWh, tai kodėl neskaičiuoji imdamas 1000? Tu esi neteisus, plaukioji kažkur paviršutiniškai ir klysti, faktas, taškas. Labai tikiuosi, kad esi 7-8 klasėj ir dar tik mokaisi šiuos dalykus, nors senai laikas nebepainioti matavimo vienetų. pradedu įtarti, kad čia trolį turim.

http://www.wikipedia.org/search-redirec ... 92++&go=Go 7-8 klasėje? Aš esu elektros ir automatikos įrenginių inžinierius. Ir man >30 metų. Paprasčiausiai užknisa, kai žinodami tik paviršutiniškai ir tik keleta teorijų žmonės isivaizduoja, kad viską žino apie elektros energiją ir mėtosi čia viena kita formule nežinodami kuo skiriasi mechaninė ir elektrinė galia, nemokėdami suvokti kuo skiriasi viena formulė nuo kitos. DAR KARTA PRIMENU- čia kalba eina apie ELEKTROS energiją. Jus bent perskaitykit visą diskusiją nuo pradžios iki galo, kad man po tris kartus nereiktu kartotis.

Nerijux teisingai rašai, kad Vatvalande susijusi su Vatais. Aš irgi elektronikas, tik būsimas, man mažiau nei 20 metų šiek tiek. Neaiškumai kyla, kai žmonės nesupranta, kad vatvalandės tas pats kaip Energija, tik išreikšta per 3600 sekundžių. tavo bla0 pavyzdyje 1000 valandų ir 100 kwh, tai yra galia 0,1 kw. Lemputė atliko 3600000 J darbą.

Negaliu susilaikyt nekomentaves. W nelygu Wh! Galia matuojama vatais (W) Suvarota energija matuojama vatais per valanda (W*h) W = Wh/h (for stupid) Straipsnyje nurodyta baterijos talpa yra 10kW/kg Tai reiskia kad nesvarbu kaip baterijos sujungtos - lygiagreciai ar nuosekliai, nesvarbu kokia itampa - vis tiek talpa tiesiogiai priklauso nuo svorio. Pvz.: jei baterija sveria 10kg tai maksimaliai galima isgauti 100kW galios. Nerijux, negaliu patiket kad tu inzinierius. Atgal i mokykla!

Tai, prašyčiau inžinierių paaiškinti man, kur klystu: 3kW lygintuvas per dvi valandas atliks 6kWh darbą, o kWh=kW, tai lygintuvo galia - 6kW? Paimkim pavyzdį iš realybės - 54 A/h akumuliatorius užvedimo metu atiduoda 200 A srovę ir išlaiko 9.5 V įtampą. Galia = 200 x 9.5 = 1900 W. Ehmm, kaip iš šios galios suskaičiuoti 54 A/h talpą?

Tu ką, matematikos nesimokei? Trečiokas dar? Nežinai kuo skiriasi 2 valandos nuo 1 valandos? Jeigu duota 3kWh, tai per 1 valanda bus sunaudota 3kWh, per 2valandas- 6kWh, per 3 valandas- 9kWh... O apie tavo pavyzdį iš realybės... Matosi, kad su elektros energijos mokslu tu nedraugauji... Ah- TAI TALPA. TAI TOKS ENERGIJOS KIEKIS, KURĮ JIS GALĮ ATIDAVINĖTI 1 VALANDĄ. Tačiau akumuliatoriai tavo žiniai turi dar vieną nuostabia sąvybę, kurios tu kaip mechanikas kaip matau nežinai: VISI ELEKTROS ŠALTINIAI TURĮ NE TIK VARDINĘ GALIĄ, BET IR MOMENTINE GALIĄ. Kitaip tariant, viena yra talpa, o kita yra momentinė atiduodama galia. Be abejo akumuliatorius gali atiduoti ir 1900 W momentinę galia, bet tokiu atveju jis nusės tiek kartų greičiau, kiek kartu galios daugiau atiduoda, negu yra vardinė galia. Pabandyk užtrumpinti savo mobileko akumuliatorių ir išmatuok tuo metu tekančia srovę- nustebsi, kad jinai bent 10 kartų viršys nurodyta akumuliatoriaus talpą. Beje, ant automobilinių akumuliatorių be talpos (45Ah) VISUOMET yra nurodoma ir momentinė atidavimo srovė (pvz. 530A).

Pusės jūsų negaliu suprasti; Nejaugi taip sunku išmokti, kad Neišradinėkime dviračio, geriau atsiverskime fizikos vadovėlį. Ten juodu ant balto parašyta, kad energijos kiekis yra galia padauginta iš laiko, ir nesvarbu, ar laikas valandomis, ar sekundėmis, ar metais.

Elektrotechnikoj ir mechanikoj galia truputi skirtingi dydžiai. Elektrotechnikoj galia (kW) atitinka energijos suvartojimui PER VALANDA (kWh), o ne per sekundę. Kitaip tariant, jei vienodai važiuodamas automobiliu per valanda nuvažiuoji 35 km, tai tu bet kuriame tos valandos taške judi 35km/h greičiu. Ir nors tu ką, bet neskaičiuojamas greitis m/s, kitaip tariant galios skaičiavimai šiek tiek skiriasi tarp elektrotechnikos ir mechanikos.

Dėkui už kantrybę, po ketvirto karto pradeda "dašilt". Tada reik suprast, kad straipsny (yra netikslumas ir) nurodyta talpa kilovatvalandėmis (t.y., kiek darbo gali atlikt kilogramas minėtų baterijų)?

Butent

Na, žemai lenkiuosi, ačiū Gal dar pabandom pasiaiškinti su starteriu. Kaip suprantu, užvedimo metu visgi starteris naudojasi momentine akumo galia ir "valgo" apie 2kW (iš esmės tokį skaičių ir gavau savo gyvenimiškame pavyzdyje). Tuomet neina kalba apie nominalų akumuliatoriaus amperažą (45, 54, etc.). Ar kažkur vėl suklydau?

Nea, matai, užvedimo metu naudojama trumpojo jungimo srovė, kuri yra maksimali šaltinio srovė, kurį energijos šaltinis(šiuo atveju akumuliatorius) galį atiduoti. O Ah (ampervalandės) tai tik nurodoma šaltinio talpa. Kitaip tariant, 45Ah akumuliatorius pilnai įkrautas tau 1 valandą gali atidavinėti 45A srovę. Bet tu iš akumuliatoriaus gali pasiimti ir didesnę srovę, pvz 90A, bet tokiu atveju akumuliatorius 2x kartų (90/45) greičiau išsikraus. Iš tiesų nėra tiesinės priklausomybės tarp paimamos energijos ir laiko, kurį tu gali naudoti akumuliatorių. Jei naudosi 90A, tai realiai akumuliatorius išsikraus šiek tiek greičiau nei 2x kartų...

Ok, dėkui

Maksimalus jų įkrovimų ir iškrovimų energiją ciklų skaičius -> Maksimalus jų įkrovimų ir iškrovimų ciklų skaičius santykinė jų talpa sieks 10 kW vienam svorio kilogramui. 10 kW -> 10 kWh arba talpa -> galia

Tokie susitarimai gali galioti tik siauroje srityje, siekiant kažkiek supaprastinti (gal?) skaičiavimus, bet tai įneša painiavos bendroje fizikoje, todėl dažnai yra naudojami džauliai, kurie puikiai tinka tiek elektrotechnikoje, tiek mechanikoje. Straipsnyje nurodyta galia (jokiu būdu ne energijos talpa) masės vienete. Norint žinoti energijos kiekį, reikia žinoti, kiek laiko tokią galią gali duoti akumuliatorius, ar kas nors kitas. Jei būtu parašyta džauliais, tada nekiltu jokių klausimų.

) ar nominali galia? Straipsnis nemini maksimalios, tad galvokim, kad nominali. Tada tokią galią atidavinės vieną valandą, kaip ir bet kuris standartinis akumas. Sutinku, kad paraidžiui skaitant straipsnį tokios išvados kaip ir "pritemptos" gaunasi, bet dėl to ir užvirė aršus aiškinimasis straipsnio komentaruose