Mikroprocesorius, skaičiuojantis tikimybėmis, o ne dvejetaine logika

Jeigu dvejetainiai skaičiai dabartiniuose procesoriuose yra vaizduojami bitais, tai kokiu būdu šitame procesoriuje yra vaizduojamos tikimybės?

man irgi idomu kaip butu pavaizduotos tos tikimybes?vistiek juk turetu buti kazkokia baze kuri butu naudojama kaip pagrindas?

tai turbut veikia mazdaug taip: paduodi i iejimus "2" ir "2" ir paprasai sudaugint, ir grazina, jog didele tikimybe kad bus 4.

Tikimybiu teorija ir remiasi aritmetika, todel nesuprantu kodel sie du dalykai yra tarsi atskiriami vienos nuo kito ir ivardinami kaip skirtingi. Atliekant operacijas desimtaineje arba 2*n tineje sistemoje reikalingi zymiai sudetingesni loginiai grandynai. Uz dvejetaine skaiciavimo sistema nera nieko paprasciau, atliekant veiksmus elektronikos lygmenyje. Kogero ar tai vertimas blogas ar tai pamesta pagrindine mintis...

atsiprashau netgi ne loginiai grandynai gaunasi bet analoginiai nes reiktu atskirti deshimt itampos lygiu dirbant deshimtaineje sistemoje

Naudoti dešimtainę sistemą procesoriuje būtų absurdiška. Dešimtainė sistema technikoje apskritai mano manymu nėra reikalinga, ji grynai skirta tik žmonėms, nes taip mums paprasčiau operuoti skaičiais. Elektronikai kuo puikiausiai tinka binary ir hex'as, tad kam dar kartą išradinėt dviratį. Vienintelis keblumas yra dėl realaus/"slankaus kablelio formato" skaičių, kadangi kartais yra nukandami paskutiniai skaičiai po kablelio, bet tai tik smulkmenos ir su tuo jau dabar neblogai tvarkomasi.

O jeigu itampos lygiai "reiksmes" gali buti ne tik 1 ar 0, bet tarkim 0.75. Tikimybes ir grafu teorija ne mano sritis, bet siame procesoriuje butent tai ir naudojama. http://www.thinq.co.uk/2010/8/18/probab ... s-aim-x86/

"According to the semiconductor start-up, "for problems in the probability domain, even the values used in these most basic operations are not constrained to be either a 0 or a 1. Instead, the basic gates must determine the probability that a bit is a 1, or the probability that it is a 0."" Velgi zmones nesupranta kad tikimybiu teorija remiasi aritmetika. O kaip visi zinome aritmetinius veiksmus galime atlikti dvejetaineje sistemoje, iskaitant ir skaicius po kablelio, jei netikite isijunkite skaiciuotuva kompiuteryje. Beto elementarus loginiai elementai NEPRIVALO nustatineti tikimybes tarp vieneto ir nulio.

cia kokia chaltura pagal mane jie pasake kad skaiciuos tikimybes vietoj 0 ir 1 kas reiskia greiciausiai kad tiesiog naudos puslaidininkius kurie 90% tykimybe islaiko pastovia nustatyta busena t.y. netobulus elementus naudos gal sanduras per plonas kad kartais elktronai prasimus ne ten... bet naudos is to nedaug... chaosas... kvantinius pc tegu kuria geriau. dirbtinis intelektas tas ju tykimybes vistiek aplenks.

Slankaus kablelio skaičiams nėra nukandami paskutiniai skaičiai. Tiesiog juos neįmanoma saugoti tiksliai. Tarkim, tu niekada negalėsi užsaugoti 0.3 skaičiaus. Priklausomai nuo tikslumo (bitų skaičiaus), tu gal saugoti maždaug 2.999998, didesniame tikslume, galbūt 2.99999999999 ir t.t.

Tai kad man atrodo tu nesupranti esmės. Ten bus naudojamas kažkas panašaus į random. Tarkim turi 0 ir 1 su tikimybę kad 1 turi pasirodyti 2 kartus dažniau nei 0. dvejetainiuose procesoriuose yra paimamas random skaičius, kuris dažniausiai yra generuojamas pagal kompo laikrodį. Vadinasi tuo pat metu ant tos pačios sistemos vykdant tokį patį skaičiavimą gausi identišką rezultatą. Be to, kriptografijoje, kartais dėl prasto random varikliuko galima apytiksliai nuspėti raktą, ir taip sumažinti paieškos tikimybę nuo 80 metų iki savaitės. Bet esu girdėjęs, kad tam reikalui kai kas naudoja TV-tiunerį, gaudo triukšmą, kuris realiai yra visada random ir nenuspėjamas. P.S. geri random algoritmai yra gana sudėtingi ir jie vartoja nemažai CPU.

Jei teisingai suprantu, tai skaitinės tikimybių išraiškos yra procentai arba dešimtainė trupmena tarp 0 ir 1. Ko gero tą būtų galima imituoti įtampos pokyčiais. Bet būtų žiauriai įdomu sužinoti, kokie ten elektroniniai junginiai sudaryti Bajeso tinklų principu. Bet jei tai tikrai Bajeso tinklai, tai galima tikėtis pirmųjų sistemų su rimtesniu dirbtiniu intelektu.

Genetiniuose algoritmuose šitas procesorius manau atrastų sau vietos. http://lt.wikipedia.org/wiki/Genetiniai_algoritmai

http://www.ubergizmo.com/15/archives/20 ... essor.html Pvz shis procesorius tinkamas tik tikimybiu skaiciavimui, NES jis naudoja maziau energijos nei tradicinis procesorius.