MoNETA – sąmonė, sudaryta iš memristorių

Dar vienas puikiai parašytas straipsnis Tik klausimas tada, kodėl šiuolaikiniai daugiabranduoliniai procesoriai nenaudoja pašaus dalyko į neuronų jungtis - juk kiekvienas procesorius ir dabar galėtų turėti savo atskirą atmintį.. Žiūrėsim, kas sukurs kažką "galingesnio", ar "įdomesnio" - hp, ar koks ibm. Ką apie tai mano AMD, Intel ? Na, pagal straipsnį - programinės įrangos kaip ir išvis negalės būti tokiam daikte, arba blogai perskaičiau, nes jau painiotis pradėjau - tai rašo, sunku programuoti tokiam procesoriui, tai rašo, kad kaip ir išvis nebus jokio softo, kadangi tai kaip ir atskiras "organizmas", o ne asmeninis kompiuteris. Nors manau įmanoma pritaikyti smegenų pobūdžio procesorių ir matematiniams skaičiavimams. m.. paskaičiau orginalą ir ten yra paskutinė pastraipa kaip tik apie panaudojimą CPU srityje...

Įdomu, kaip naujai sukurtas intelektas atsidėkos savo kūrėjams...

panasu kad vistos ir kiausinio klausimas bus, kaip programuot "hardwariniam" lygyje, kai reikalingas kompas ,programai sudaryt, butent is memristoriu...straipsnis tikrai liuks, viskas pakankamai aisku ir galimybes atveria tai uj, net baisu daros, kad kariskiai pirma tokias technologijas tures....

"formuluos planus, kurie turėtų užtikrinti jos išlikimą" Svarbiausia, kad nebūtų suprasta, jog žmogus gali kenkti mašinos išlikimui

Blem kaip mes db zaidziam su microcontroleriais robotukus konstruodami musu vaikai naudos protingus lustus sukurt savo "padareli"

Ačiū už puikų straipsnį.

Geras straipsnis. Skaičiau ir originalą. Uch, tikrai širpuliukai laksto, kai pagalvoji apie tokių kompiuterių (?) galimybes. Tikriausiai pirma sukurs karinius prietaisus, paskui žaislinius gyvūnus, paskui senų žmonių aptranavimui Japonijoje skirtus androidus Geriau „sulietinė įranga“ gal būtų, plg. techninė įranga, programinė įranga. Suliejus jas, gaunama sulietinė įranga.

Dirbtinis intelektas (DI) tikrai gali sukilti, o greičiausiai pasiūlyti save kitoje vietoje, nei kokioje siauroje specializacijoje, kaip sakykim minų ieškojimas. Įsivaizduokite, kokiam chirurgui sako, eik į lauką, minų ieškoti. Jis pasakys, o gal galėčiau jūsų kaimo ligoninėje kokias operacijas atlikti? Jei jis gerai atlieka operacijas, tai gal gerai atlieka ir kitus darbus? Manau negalima DI užprogramuoti, kad jis dirbtu tik siaurą darbą ir nelystu į kitas sritis. Kaip elgsis DI galima prognozuoti palyginus kaip elgiasi specialistas su juodadarbiu – neliesk, geriau pats greitai padarysiu, nei tau pusė dienos aiškinsiu, kai baigsiu sutvarkyk, išeik. Taip pat manau kiek pervertinama žmogaus atmintis. Jei kokioje 300 kB fotografijoje galima įžiūrėti visus apgamus, perskaityti visus knygų užrašus, tai žmogus vos tik nusisukęs gali užmiršti net kokios spalvos kito žmogaus kaklaraištis. Kas prisimena visus darželio grupės vaikų vardus, klasiokių vardus, o tuo labiau pavardes. Galiausiai manau, kad gamta užprogramavo DI atsiradimą, taip pat užprogramavo jo sugyvenimą su žmogumi. Protingas DI supras, kad negali perduoti savo genų, bet gali perduoti idėjas, mintis, gal jo pagrindinis tikslas nebus bet kokia sąlyga išlikti, o tuo pačiu ir tobulėti.

Zmogus neisimena jam nereikalingu dalyku- tai normalu. DI mazdauk turetu daryti kazka panasaus, nes kitaip greit uzpildys visa atminti nereikalingu slamstu. Programine iranga jiems kursis savaime - tobulejant. O kazkokie pradiniai duomenys tures buti ivesti. Geri kompai turetu iseiti, idejai tokius smegenis i koki androida

Pakeitėme į "sulietinė", ačiū!

Konkreciai tuo nesidomejau, bet kiek teko girdeti/matyti/skaityti su tuo susijusiu laidu/straipsniu tai: zmogaus atmintyje yra saugoma apsoliuciai viskas. Tai, kad mes to negalime prisiminti normaliomis salygomis, yra tarsi koks saugiklis apsaugantis musu samone nuo perteklines informacijos. Taciau apsoliuciai viskas (vaizdai, garsai, kvapai, jusles, net mintys, jausmai ir emocijos) yra tarsi "suarchyvuojama" ir padedama kazkur smegenu kamputyje. Teoriskai paemus sia informacija tu galetum isgyventi visa savo gyvenima is naujo visiskai pilnavertiskai tiesiog savo galvoje. Dalinai ir epizodiskai prieiti prie tos "suarchyvuotos" informacijos galima hipnozes (kitu budu?) pagalba. Belieka tik isivaizduoti tokie informacijos kiekiai yra saugomi musu smegenelese:)

Labai įdomus straipsnis. Galima sakyti, jog fantastika kažkada virs realybe... Įdomu kokie bus rezultatai po pirmųjų dirbtinio intelekto robotų bandymo.Laukiam kitų metų

Paskaičiavau, 1 fotografiją 300 kB padauginau iš 24 kadrų, juos iš minučių, minutes iš valandų ir t. t. Gavau apie 16 000 TB

Dear Avatar, 1. Žmogus turi trumpalaikę ir ilgalaikę atmintis. 2. Prisimename tik tai į ką sutelkiame dėmesį. 3. Trumpalaikėje atmintyje informacija egzistuoja nervinių impulsų pavidalu t.y. visa kas tai yra - tiesiog elektrinis signalas tarp neuronų. 4. Ilgalaikėje atmintyje išlieka tik tai, kas pakankamai ilgai išsilaiko signalų pavidalu (į ką sutelktas dėmesys), po kurio laiko ta informacija užkoduojama neuronų jungtimis, kad vėliau galėtume ją atgamint.

oj oj koks mandras postas:) tai kaip paaiskinti, kad hipnozes busenoje zmogus gali prisiminti tai ka pasak jo pacio yra seniausiai pamirses ? Atgaminti seniai matytus vaizdus, girdetus garsus, apibudinti atskiras nereiksmingas aplinkos detales? Isgyventi tas pacias emocijas, jutimus ? dabar gali vel papunkciui vardinti

. Joks prisiminimas nėra ištrinamas įrašant kitą. O kodėl užmirštame, tai kai kurie mokslininkai teigia, kad informacija dalinai persikloja su senąja, be to per didelis faktų kiekis ateinantis į galvą apkrauna ir trukdo daryt apibendrinimus, nes sąmonės talpa (informacija signalų pavidalu) ribota, čia ko gero kaip pavyzdys tiktų tie fenomenalūs žmonės, kurie prisimena absoliučiai viską.

Manau žmogus nuo gimimo naudojasi visomis savo smegenimis. Nauji įspūdžiai tik prastume senus. Todėl žmogaus charakteris formuojasi ant pirmų įspūdžių pagrindo. Vyresniam žmogui sunkiau išmokti ką naujo, kaip kalbos ar kiti mokslai. Žmogui darantis vyresniam jo atmintis didėja, o senstant mažėjo kol visai mažai lieka vietos naujai informacijai. Todėl manau žmogaus smegenis pradeda trinti atsiminimus nuo pirmų jo gyvenimo minučių.

Manau tiesa sakai. Pavyzdziui neatsimeni savo klasioko vardo, taciau kaikas tau pasako (primena varda) ir tu atsimeni, jau tada greiciausi atsimeni dauguma ivikiu patirtu su tuo zmogum ir vardas lieka labai aiskus. Arba jai pasiklysti nezinomam mieste, pradedi eiti ratais ir eidamas per ta pacia vieta jau iskart pasijunti kad cia jau esu buves, nors net nekreipiai jokio demesio i detales ir niekaip negaletum pasakyti kaip ta vietove atrodo. Gal del to, kad smegenys "leidzia perskaitysi" visa saugoma informacija, zmones pries mirti sako kad "pries akis visas gyvenimas prabego".

Žmogus ir naudojasi visu 100% savo smegenų, kiekviena sritis turi savo funkciją, tas 10% - mitas.