Mokslinėje fantastikoje dažnai naudojamasi idėja, jog robotai kažkada ateityje galiausiai sukils prieš žmoniją. Vienintelė tam reikalinga techninė sąlyga - robotų gebėjimas gaminti savo pačių kopijas be žmogaus pagalbos. Kaip tik panašią mašiną pavyko sukurti Fraunhofer instituto mokslininkams.

Tyrinėtojai sukūrė taip vadinamus genetinius robotus, kuriuos visiškai automatiškai projektuoja genetinių algoritmų pagrindu veikianti programa. Programa savarankiškai valdo ir trimatį spausdintuvą - sistemai nereikalinga jokia pašalinė pagalba. Tiesa, pavojaus šis išradimas mums bent kol kas nekelia.

Genetinių robotų koncepcija nėra nauja, tačiau Fraunhofer komandai pavyko technologiją gerokai pastūmėti į priekį. Kompiuterio algoritmas sugeba atsižvelgti į aplinkos veiksnius, fizikos dėsnius, planuojamos vykdyti užduoties pobūdį ir kai kurias kitas išorines charakteristikas. Tokiu būdu robotas sukuriamas visiškai nuo nulio. Pasinaudodama 3D spausdinimo technologija, sistema gali pagaminti norimą skaičių robotų; jei gaminiai skiriasi vienais ar kitais parametrais, algoritmas taip pat prognozuoja, kuris modelis yra geriausias.

Sistemai užduotį pateikti gali arba žmogus, arba kita išoriniame kompiuteryje veikianti programa. Aktyvavimo principas yra labai paprastas - užduotis gali būti formuluojama, pavyzdžiui, "pagaminti robotą, kuris gali efektyviai judėti horizontaliu paviršiumi". Automatinio projektavimo ir gamybos rezultatas - robotai, susidedantys iš cilindro formos vamzdelių, rutulinių jungčių ir mažyčių juos varančių motorų. Motorų sistema pati kol kas nepagamina, tačiau galima numanyti, jog ateityje gamyklos, individualūs asmenys ir - neabejotinai - kariškiai galės patys automatizuotai susikurti konkrečiai užduočiai savitai pritaikytą robotą, kai tik to prireiks. Išradimo autoriai taip pat kol kas nedetalizuoja, kokio pobūdžio ar parametrų motorai naudojami šiems robotams kurti.

Kas šiuose robotuose yra tokio "genetiško"? Programa atsižvelgia į numatomų užduočių pobūdį ir aplinkos sąlygas, su kuriomis robotui teks susidurti. Pavyzdžiui, vien judėjimo mechanizmo parinkimas priklauso nuo to, kokia terpe jis judės - kieta žeme, vandeniu, lips laiptais ir panašiai. Tačiau esmė šiuo atveju yra tai, kad uždavus vieną užduotį, sistema gali sukurti kelis jai vykdyti tinkančius modelius, t.y. esant toms pačioms pradinėms sąlygoms, rezultatas gali skirtis, panašiai kaip tai vyksta biologiniame pasaulyje. "Algoritmas dažnai pasiūlo pačių netikėčiausių alternatyvų - savotiškų "mutacijų", apie kurias žmogus projektuotojas gali būti net nepagalvoję", teigia Fraunhofer industrinio dizaino specialistas ir naujų produktų kūrėjas Andreas Fischer. 

Komentarai (5)