Dėl valstybės ekonominio stiprėjimo ir vieno vaiko politikos kylanti kinų darbo kaina paskatino pramonės atstovus kai kuriems darbams ne samdyti žmones, o pirkti robotus.

Kaip skelbia Frankfurte (Vokietija) įsikūrusi Tarptautinė robotų federacija, Kinija 2014 metais gali tapti didžiausia pasaulyje pramoninių robotų naudotoja pasaulyje. Organizacijos generalinė sekretorė Gudrun Litzenberger Kiniją pavadino greičiausiai augančia robotų rinka pasaulyje.

Kinija turi daug priežasčių pradėti naudoti robotus. Visų pirma, jie gali padidinti energijos sunaudojimo efektyvumą ir atlikti tam tikrus veiksmus, kurie būtų pernelyg sudėtingi netgi geriausiai apmokytiems žmonėms. Bet pati pagrindinės priežastys pereiti prie gamybos linijų, iš kurių pašalintas žmogiškas veiksnys – paprasčiausia ekonomika ir demografinės permainos: Kinijos darbingo amžiaus populiacija traukiasi, todėl darbo jėgos kaina sparčiai auga.

„Dabar jau nėra minių jaunų darbininkų, kurie ateitų iš gatvės ir dirbtų fabrikuose. Štai dėl ko fabrikų darbuotojų darbo užmokesčiai auga, o gamyklos pradeda ieškoti labiau kvalifikuotos darbo jėgos. Nieko nuostabaus, kad pradedama skirti daugiau dėmesio gamybos automatizavimui“, – sakė Hinkonge įsteigtos kinų darbo sąlygų stebėjimo organizacijos „China Labor Bulletin“ atstovas Geoffas Crothalas.

Dėl turtėjančios visuomenės ir šeimos planavimo įstatymų Kinijos darbo jėga keičiasi neatpažįstamai. O dėl didėjančio sveikatos apsaugos efektyvumo senesnės kartos gyvena vis ilgiau, taigi, vieno vaiko politika iš esmės apribojo senesnių kartų atstovų maitintojų kiekį.

2000 metais kiekvienam 60 metų sulaukusiam kinui tekdavo 6 darbingo amžiaus žmonės. Pasak ekspertų, po dvidešimties metų šis maitintojų skaičius sumažės iki 2. Jaunieji kinai neturi daug pasirinkimo – jiems reikia ieškoti labiau kvalifikuoto, geriau apmokamo darbo, kad galėtų išlaikyti savo tėvus. Jie yra geriau išsilavinę už vyresniuosius piliečius, mažiau domisi monotonišku darbu produktų surinkimo linijose. Tas darbo vietas, kurios jų nebevilioja, gali užpildyti robotai.

Pasaulinėje robotų hierarchijoje Kinija vis dar yra gana žemai. Praėjusiais metais kiekvienam 10 000 kinų darbuotojų tekdavo 21 robotas – pasaulinis vidurkis yra 55. Japonijoje kiekvieniems 10 000 darbuotojų tenka 339 robotai, Vokietijoje – 251.

Bet padėtis jau keičiasi. Didžiausi pasaulyje elektronikos įrenginių pagal sutartis gamintojai „Foxconn“ paskelbė planą savo pramoninių robotų parką per metus išplėsti nuo 10 000 iki 1 milijono. „Foxconn“ vadovas Terry Gou teigė, kad robotai pakeis žmones, kurie atlieka purškimo, surinkimo, litavimo užduotis.

Kinijoje įvairiausių robotų galima sutikti ir už gamyklų ribų. Štai 2009 metais paprastas ūkininkas Wu Yulu išgarsėjo ir buvo pavadintas „Protingiausiu Kinijos ūkininku išradėju“, mat sukūrė robotus, kurie tempia rikšas, lipa sienomis ir pridega žmonėms cigaretes. 2010 metais atidarytas restoranas, kuriame daugiau nei dešimt „Star Wars“ droidus primenančių robotų linksmina ir aptarnauja klientus. O šių metų kovą patiekalus iš makaronų gaminančios kavinės pradėjo pirkti robotus, iš tešlos gabalų plonai pjaustančius makaronus, mat žmonėms tai yra labai sunkus ir nuobodus darbas.

Komentarai (33)