Praėjusį penktadienį Šiauliuose patvirtinus pirmąjį koronaviruso atvejį Lietuvoje, Vyriausybė nusprendė pasitelkti karius oro uostuose ir pasienyje – jie renka kontaktus iš žmonių, kurie atvyksta iš viruso paveiktų regionų. Tačiau šalies oro uostuose ir toliau dirba Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, o keleivių temperatūra matuojama termovizoriais.

Šie prietaisai oro uostuose pradėti naudoti jau vasario 24 d. Nors termovizoriumi koronaviruso nustatyti negalima, prietaisu atliekant matavimus galima pastebėti pakilusią žmogaus odos temperatūrą.

„Turint pakankamai tikslų prietaisą, kokį paskolinome NVSC specialistams, ir tinkamai jį sukalibravus, galima stebėti oro uostuose einančius žmones (jų veido odos paviršiaus temperatūras) ir identifikuoti tuos asmenis, kuriems pakilusi temperatūra“, – tikina Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto (ASI) Statybinės fizikos laboratorijos vadovas dr. Karolis Banionis.

Kartu su kolega, pirmąją dieną po koronaviruso protrūkio Italijoje, K. Banionis pats pasitiko keleivius iš Bolonijos, matavo jų temperatūrą termovizoriumi.

„Nors pakilusi temperatūra nebūtinai reiškia, kad asmuo užsikrėtęs koronavirusu, tačiau tai identifikavus NVSC darbuotojai detaliau aiškinasi informaciją ir galimą žmogaus temperatūros paaukštėjimo priežastį“, – sako KTU ASI Statybinės fizikos laboratorijos vadovas.

Matuoja grupės žmonių temperatūrą vienu metu

Termovizorius naudingas tuo, kad jis leidžia nustatyti temperatūrą per atstumą – tam nebūtinas kontaktas. Patogu ir tai, kad prietaisas pateikia termonuotrauką (ji panaši į įprastinę, tačiau joje matosi vaizdas su visų paviršių temperatūromis) ir dėl to galima matyti skirtingų objektų temperatūras vienu metu.

„Pirminė termovizoriaus funkcija mūsų institute – įvairių tyrimų atlikimas, kai nagrinėjami šilumos srautai per pastatų atitvaras bei statybinius gaminius“, – pažymi K. Banionis.

Termovizoriaus veikimas paremtas infraraudonosios spinduliuotės skleidžiamos energijos nuo objektų temperatūriniu atvaizdavimu.

„Kiekvienas kūnas, kurio temperatūra aukštesnė nei 0 K (apie –273 ^oC), spinduliuoja energiją. Termovizorius šią energiją sugeba paversti į žmonėms suprantamą temperatūrą ir ją atvaizduoja kaip termonuotrauką“, – pasakoja K. Banionis.

Pasak KTU Mechatronikos instituto direktoriaus profesoriaus Vytauto Ostaševičiaus, naudojant infraraudonuosius spindulius kaip diagnostikos įrankį, padedantį identifikuoti karščiuojančius žmones, galima apriboti ne tik virusinių ligų plitimą, paukščių ir kiaulių gripą, bet ir bakterines infekcijas, tokias, kaip sunkus ūmus kvėpavimo sindromas (SARS) arba KOVI 19, kurių vienas iš pagrindinių simptomų yra padidėjusi kūno temperatūra.

„Tai – greitas, lengvas, bekontaktis (neinvazinis) ir patikimas metodas nustatyti padidėjusią žmogaus kūno temperatūrą. Šis įrankis jau patikrintas kaip veiksmingas stebėjimo metodas nustatant padidėjusią didelės rizikos grupės žmonių, tokios kaip keliautojai, kūno temperatūrą“, – teigia V. Ostaševičius.

Lietuvos oro uostuose – tik keletas termovizorių

Pasaulyje sparčiai plintant koronavirusui, sveikatos priežiūros institucijos visame pasaulyje naudojasi termovizoriais tikrindamos įvažiuojančius į šalį masiniu transportu keleivius.

KTU ASI Statybinės fizikos laboratorijos vadovas pastebi, kad labai svarbu tinkamai paruošti ir sukalibruoti prietaisą darbui. Kuo profesionaliau paruošiamas prietaisas, tuo mažesnė klaidos ir paklaidos tikimybė.

„Vėliau belieka tik stebėti vaizdą termovizoriaus ekrane ir atitinkamai informuoti NVSC darbuotojus apie asmenis, kuriems pakilusi temperatūra“, – teigia jis.

V. Ostaševičius tikina, kad norint matuoti žmogaus kūno temperatūrą, termovizorius turi turėti „screening“ (liet. ekranizacijos) režimą, kuris suteikia galimybę išskirti žmones ne tik ateinančius tiesiai iš lėktuvo, bet ir perėjusius lauką, taip pat intervalinį-izoterminį režimą – geriausia, su integruota aliarmo funkcija.

Šiuo prietaisu gali naudotis ir nekvalifikuotas žmogus, prieš tai susipažinęs su veikimo principais ir išmokęs suprasti termovizoriaus veikimą.

„Tačiau jį paruošti ir suprasti veikimą turi kvalifikuotas žmogus“, – atkreipia dėmesį K. Banionis.

Nors termovizorių Lietuvoje yra daug, KTU ASI Statybinės fizikos laboratorijos vadovo žiniomis, oro uostuose naudojami tik keletas jų. Vienas jų – priklausantis KTU. Taip yra todėl, kad ne visi termovizoriai turi pakankama jautrumą ir matavimo tikslumą.

„Kaip ir bet kokia kita technika ir įranga termovizoriai turi savo tikslumo ir jautrumo lygį. Kadangi KTU turimas prietaisas atitinka aukščiausius tikslumo reikalavimus, NVSC pasiūlėme pasinaudoti mūsų turimu prietaisu, siekiant kaip įmanoma labiau sumažinti klaidos tikimybe matuojant žmonių temperatūrą oro uoste“, – sako K. Banionis.

Su KTU Mechatronikos instituto termovizoriumi penktadienį taip pat buvo matuojama įeinančių į „Žalgirio“ areną krepšinio sirgalių temperatūra prieš „Žalgirio“ rungtynes su Milano „Olimpia“.

Medicinos tikslams termovizoriai naudoti ir anksčiau

Termovizoriai pasaulyje naudojami labai plačiai: nuo karo pramonės iki laboratorinių tyrimų – ten, kur reikia stebėti temperatūros pokyčius ar nustatyti objekto temperatūrą per atstumą.

„Tokiais atvejais tai nepakeičiamas įrenginys“, – tikina K Banionis.

Šiandienos situacija – ne vienintelis atvejis, kai termovizoriai naudojami medicinos tikslams.

„Jis buvo naudojamas moksliniuose tyrimuose nustatant ankstyvąją diabeto stadiją Lietuvos sveikatos mokslų universitete Kaune. Tai buvo atliekama stebint tam tikras žmonių kūno vietas (pėdos, pažastys ir kt.) , nors ir žmogui nekarščiuojant, jos neįprastai padidėdavo, lyginant su sveikais žmonėmis“, – teigia K. Banionis.

Termovizoriai ilgą laiką buvo naudojami ir ligų padarinių šalinimui.

„Kai kurių ligų, pavyzdžiui, kraujo užkrėtimo atveju, tik termovizoriumi buvo galima pamatyti mirusius audinius tarp sveikų ir juos pašalinti minimaliai pažeidžiant sveikuosiu“, – pažymi KTU ASI Statybinės fizikos laboratorijos vadovas.

Komentarai ()