Europos Komisija (EK) trečiadienį paskelbė gaires, kuriose sakoma, kad Europos Sąjungos sankcijos neturėtų būti taikomos per Lietuvą geležinkeliu gabenamoms prekėms tarp Kaliningrado ir likusios Rusijos. Reakcijų į šį sprendimą – daug ir įvairių. Opozicija kelia užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atsakomybės klausimą, nesutaria ir valdantieji. Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ ketvirtadienį diskutavę pašnekovai svarstė, ar EK sprendimas švelnina sankcijas Rusijai.

EK atstovybės Lietuvoje atstovas: sankcijos nėra švelninamos

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ ketvirtadienį tikino, kad šiuo išaiškinimu sankcijos Rusijai nėra švelninamos.

„Absoliučiai ne. Viskas išlieka taip, kaip ir buvo. Yra griežtos sankcijos Rusijai – 6 sankcijų paketai, apima visiškai visas sritis ekonomikos. Tai yra veikiančios, kandančios sankcijos. Net jei mes paimtume atskirą aspektą dėl prekių vykimo tarp pagrindinės Rusijos dalies ir kažkokių tai eksklavų, tai ir čia mes matome, kad sankcionuojamos prekės vykti keliais negali.

Nepriklausomai nuo transporto rūšių nei karinės, nei sankcionuojamos dvigubos paskirties prekės negali. Yra labai griežta kontrolė to, kas vyksta geležinkeliais“, – teigė M. Vaščega.

Jis pabrėžė, jog EK išaiškinimas padeda vieningai suvokti sankcijų įgyvendinimą.

Politologas: užpylėme vandens ant Rusijos propagandos malūnėlio

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Valentinas Beržiūnas Žinių radijo eteryje teigė, jog sutinka su viešąja nuomone, jog galima įžvelgti ir „stuburo neturėjimą“.

„Atkreipčiau dėmesį į pamokas, kurias ta Kaliningrado tranzito istorija mums duoda. Reikėtų sutikti su vieša nuomone, kad tai yra tam tikras stuburo neturėjimas. Ir prasidėjo viskas tikrai nuo to, kad Rusijai tik pagrūmojus, mūsų užsienio politikos strategai pradėjo dangstytis EK, neva ne Lietuva nusprendė šitą“, – klausimą kėlė politologas V. Beržiūnas.

VU TSPMI politologas sutiko, jog Rusija tikrai piktdžiugiškai naudojosi iš Lietuvos sklidusiomis žinutėmis.

„Ir eilinį kartą mes užpylėme vandens ant Rusijos propagandos malūnėlio, kuris labai dažnai Baltijos šalis vaizduoja kaip teritorijas, kurios yra administruojamos iš Briuselio ir Vašingtono. Neva mes negalime nieko spręsti be ES ir JAV leidimo“, – Rusijos mėgstamą naratyvą laidoje „Dienos klausimas“ įvardijo V. Beržiūnas.

Jis svarstė, jog derybose ir jų užkulisiuose dėl EK išaiškinimo, buvo dvi Lietuvos galimybės.

„Pirmas dalykas – mes nesutinkame su jokiomis nuolaidomis dėl Kaliningrado. Ir jei EK mūsų neremia – mes vykdome savo nacionalines sankcijas, be jokių išaiškinimų. (…) O kitas kelias – mažiau vanagiškas, pavadinkime taip. Sutinkame su tam tikromis nuolaidos, su ta deeskalacija, bet tokiu atveju reikėtų prašyti ES, ar bent didžiųjų ES valstybių spausti Rusiją Europos lygmeniu pavyzdžiui atblokuoti Odesos uostą, ar Vokietijos prašyti perduoti daugiau ginklų Ukrainai. Tai yra klausimas – ar tie klausimai buvo kelti“, – svarstė VU TSPMI politologas.

V. Beržiūnas teigė, jog lieka neaišku, ką Lietuvai mainais gauna į tokius sprendimus, kokie tikslai.

VU TSPMI politologas taip pat tikino, jog Rusija toliau ieškos nuolaidų.

„Rusija labai pasinaudojo tomis spragomis“, – Žinių radijo eteryje sakė V. Beržiūnas.

Juknevičienė: aistrų reikia nebekelti

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė Žinių radijo laidoje teigė, kad EK tokį sprendimą priėmė turbūt spaudžiant tokioms šalims kaip Vokietija, gal net ir JAV. Ji kartu ragino dėl šių EK gairių aistrų nebekelti.

„Galbūt jie galvojo, kad Rusija norės išprovokuoti kažkokį konfliktą. Manau, kad dėl dabartinio sprendimo reikia nurimti, nebekelti aistrų didelių. Sprendimas priimtas ir niekas mūsų suvereniteto kažkaip ypatingai nepažemino, nepaniekino.

Lietuva turės visas galimybes kartu su ES kontroliuoti procesus, matysime, kaip viskas vyks. Tai nėra proceso pabaiga. Jei bus kažkokių problemų, visada bus galima kreiptis ir kelti tuos klausimus, tuos sprendimus vėl pakeisti“, – tikino europarlamentarė.

R. Juknevičienė teigė, jo klausimas, ar EK peržengė savo įgaliojimus – lieka atviras.

„Aišku, kad tai žingsnis atgal, aišku, kad tai nėra malonus įvykis Lietuvai. Aišku, kad čia bus visokių bangų ir komentarų, visi norės, ypač opozicija, pasišildyti iš šitos situacijos, bet reikės atlaikyti. Labiausiai prie to prisidėjo spaudimas iš didžiųjų valstybių. Nuo tų, nuo kurių priklauso ir mūsų saugumo situacija: JAV ir Vokietijos pozicija labai svarbi buvo, kad EK priimtų būtent tokį dokumentą“, – Žinių radijo laidoje sakė europarlamentarė R. Juknevičienė.

Ketvirtadienį į EK gaires sureagavo ir kadenciją baigusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Ji socialiniame tinkle pažėrė kritikos valdantiesiems ir teigė, jog su Kaliningrado tranzitu susiklosčiusi situacija rodo Lietuvos politinio elito negebėjimą priimti strateginių sprendimų.

„Turbūt jos pozicija kitokia, bet krypsta į akis ne tik į Vyriausybę, kaip čia visi bando ją atakuoti, bet ir į prezidento instituciją. Juk Europos Vadovų Taryboje jis atstovauja Lietuvai, ne Vyriausybė“, – teigė R. Juknevičienė.

Ji Žinių radijo eteryje svarstė, jog jei Lietuva būtų „kariavusi“ dėl šio sprendimo su JAV, netgi savo kaimynais, kurie irgi nebuvo entuziastingi, jog tranzitas būtų stabdomas, Vokietija – kas iš to?

„Man atrodo, kad mes jau per daug leidžiamės į emocijas“, – Žinių radijo laidoje tikino R. Juknevičienė.

Komentarai ()