Vokietija aiškina, kad nenorima susilpninti kariuomenės ir NATO tokioje situacijoje, kai Rusija kelia grėsmę Europai. Tuo pat metu Bundestago deputatai įsitikinę, kad europiečių saugumas priklauso nuo karo Ukrainoje baigties.

Vokietijos gynybos ministerija atmetė Bundestago deputatų siūlymą tiekti Ukrainai daugiau ginklų ir prireikus sutikti su Bundesvero susilpninimu, praneša DW, remdamasis naujienų agentūra AFP.

Ministerija tai teisino iš Rusijos sklindančia grėsme. Tokiomis sąlygomis Vokietija negali sau leisti susilpninti savo karinio potencialo.

„Iš tiesų, turėtume būti pasirengę, kad V. Putinas pasinaudos bet kokia silpnybe ir net laikina NATO gynybinio pasirengimo spraga“, – sakė Gynybos ministerijos atstovas.

Anot jo, pagal NATO sutarties 5 straipsnį Vokietija yra įpareigota teikti paramą aljanse savo sąjungininkams. Jis pabrėžė, kad šaltojo karo metais Vokietija vargu ar būtų supratusi sąjungininkų sprendimą susilpninti kolektyvinę gynybą dėl situacijos įvairiuose karinių operacijų zonose, nors tokių būta pasaulyje.

Rugpjūčio 21 dieną trys Bundestago nariai – socialdemokratas Christianas Klinkas, žaliųjų atstovė Zara Nanni ir laisvasis demokratas Alexanderis Mülleris – paskelbė pareiškimą „Der Spiegel“. Jame jie pabrėžė, kad Vokietija gali ir turėtų padaryti daugiau, kad paremtų Ukrainą.

Vokietijos deputatai įsitikinę, kad Vokietijos kariuomenė Ukrainos naudai gali laikinai paaukoti savo interesus.

„Egzistuoja kompromisas tarp šalies ir aljanso gynybos, viena vertus, ir Ukrainos paramos, iš kitos pusės, pirmenybę teikiant pirmajai“, – pažymėjo laiško autoriai. „Tačiau tai yra dirbtinis interesų konfliktas. Nes dabar Ukraina gina Europos saugumą ir stabilumą. Karo baigtis turi tiesioginių pasekmių Europai, taigi ir Vokietijai: Rusijos pergalė pakenktų Europos saugumui“.

Anot deputatų, Vokietija turėtų leisti šalies pramonei gerokai padidinti savo pajėgumus, kad galėtų apginkluoti Bundesverą, Vokietijos sąjungininkus ir toliau remti Ukrainą. Be to, dabartinėmis sąlygomis Bundesvero interesai gali ir turėtų laikinai pasitraukti į antrą planą, pirmenybė turėtų būti teikiama ukrainiečių paramai.

„Galų gale, Ukrainos išlikimas atitinka Vokietijos saugumo interesus“, – pabrėžia deputatai.

Anksčiau karo ekspertas Sergejus Grabskis sakė, kad technikos, kurią Vakarai gali perduoti Ukrainai, kiekis yra ribotas, o tai paaiškina ginklų tiekimo vėlavimą. Kaip pavyzdį jis nurodė Vokietiją. Bundesveras yra apginkluotas tik 38 daugkartinio paleidimo raketų sistemų vienetais, kuriuos galima nedelsiant panaudoti, likusios MLRS yra saugomos, nežinoma, kokia jų būklė, o įrangos atstatymui reikia milžiniškų lėšų.

Vokietijos žurnalistai išsiaiškino, kad Vokietija atsisako tiekti ginklus Kyjivui dėl įsipareigojimų NATO. Berlynas prašymus ignoruoja nuo birželio mėnesio, nors privačios įmonės yra pasirengusios pradėti gamybą.

Tuo pačiu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tikina, kad Ukraina iš Vokietijos gauna ginklų, kurių Bundesveras dar pats neturi ginkluotėje, ir žada palaikyti ukrainiečius tol, kol reikės.

Komentarai ()