Rusijos opozicijos atstovai prašo Europos įsileisti nuo tarnavimo kariuomenėje bėgančius rusus ir tikina, kad laiko liko nedaug – jau greitai pabėgti taps neįmanoma. Vis dėlto Delfi pašnekovai mano, kad nepriimdama bėgančių nuo mobilizacijos rusų Lietuva elgiasi teisingai. Esą nors tarp jų ir gali būti Vladimiro Putino politikos nepalaikančių žmonių, kiekvienam į galvą neįlįsi.

„Dabar griebia visus iš eilės, o paskui aiškinsis. – „The Insider“ neseniai pasakojo 29 metų Jevgenijus, pabėgęs iš savo šalies. – Kai kurie draugai gavo šaukimus, bet nesuprantu, kodėl pas mus baimė pasakyti ką nors prieš yra didesnė už baimę mirti. Banda eina ir net nesipiktina“.

„The Insider“ su juo ir kitais jaunais rusais kalbėjosi Jerevano oro uoste. Jie lėktuvo bilietus nusipirko iškart paskelbus apie mobilizaciją.

Jevgenijus turi paaiškinimą, kodėl Rusijoje vienas po kito pleška kariniai komisariatai. Pasak jo, net ir Maskvoje informacija apie rezervistus yra kaupiama popieriuje, o ne kompiuteryje.

Jevgenijus kalbėjo, kad jei šalies vadovybė sau kelia tikslus, kurie prieštarauja žmonių gerovei, jis atsisako tokiai vadovybei paklusti.

Kitas Rusiją palikęs jaunas vyras Andrejus „The Insider“ leido suprasti, kad V. Putino rėmėjai paskelbus mobilizaciją turėjo gauti šoką.

„Visi tie, kurie ant krūtinės sau rašė „Z“ dabar supranta, kad juos prametė. Jiems žadėjo, kad jie žiūrės televizorių, bet niekas nežadėjo, kad jie eis į apkasus. Jiems žadėjo, kad jie pergalėmis džiaugsis per televizorių, o sėdėti apkasuose yra kas kita“, – kalbėjo jis.

Paklaustas, ar jam atrodo, kad Rusijai kas nors grasina arba gresia, jis atsakė teigiamai: „Nesveikas imperializmas. Visose jo apraiškose. Jo neturėtų būti apskritai“.

„Jai grasina V. Putinas su visais savo bendražygiais. O šiaip, atleisk, manau kad ne“, – kalbėjo 46 metų menininkas Glebas.

Jis teigė bilietus į Jerevaną nusipirkęs iškart po V. Putino kalbos, o kada grįš – nežino.

Šio reportažo ištraukomis pasidalijęs atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis feisbuke rašė negalintis pasakyti, ar tikrai gerai padarėme uždarydami sienas bėgantiems nuo mobilizacijos.

„Aišku, mums tai lengviausia, bet kuo mažiau įleisime pas save, tuo didesnę naštą permesime Ukrainos kariams. Kita vertus, užsidarydami padarysime didesnį spaudimą Rusijos viduje. Neturiu sau atsakymo šiuo klausimu“, – prisipažino jis.

Opozicionierius: pasiūlėme laikinai atidaryti sienas

Rusijos opozicionierius Genadijus Gudkovas neseniai pranešė lankęsis Briuselyje, bendravęs su Europos Komisijos atstovais ir jiems įrodinėjęs, kad reikia priimti bėgančius rusus.

„Mes pasiūlėme laikinai atidaryti sienas tiems, kurie nenori lieti kraujo kare“, – savo tviterio paskyroje rašė jis.

Opozicionierius įsitikinęs, kad kuo daugiau nenorinčių kariauti rusų išvyks, tuo lengviau bus ukrainiečiams kare.

Tiesa, tokie G. Gudkovo pozicija sulaukė didelės kritikos. Vieni komentaruose teigė, kad rusai bėga tik gelbėdami savo kailį ir jiems tas pats, ką jų šalies kariuomenė daro Ukrainoje, kiti akcentavo tai, kad atvykę į Europą rusai kels nemažai problemų.

„Visiems kvailiams ir susierzinusiems aiškinu: bėga iš rusiško konclagerio. Nesu girdėjęs, kad tokiais atvejais pirmiau įvedinėja tvarką ir nuverčia apsaugą. Kuo daugiau išvažiuos iš šalies, tuo mažiau atsidurs fronte, tuo mažiau ukrainiečių žus. Ar jums vienodai, kad žus Ukrainos kariai? Nesuprantu!“, – jiems atsakė G. Gudkovas.

Bėgti iš šalies į karą nenorinčius rusus ragina ir Kremliaus kritikas Michailas Chodorkovskis.

Jo žiniomis, nuo trečiadienio į armiją pašaukti galimybės pabėgti rusai greičiausiai nebeturės, nes įsigalios draudimas išvykti iš šalies.

Tuo metu Baltijos šalys, Lenkija, Suomija nuo kariuomenės bėgančių rusų praleisti neketina.

Šį savaitgalį dėl to net fiksuoti keli incidentai, pavyzdžiui, vienas rusas, į Lietuvą patekęs per Baltarusiją, atsisakė išvykti: gulėsi ant žemės, todėl buvo pasieniečių tiesiog išneštas iš mūsų šalies teritorijos.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis savaitgalį pareiškė, kad Lietuva nesuteiks prieglobsčio rusams vien dėl to, kad jie mobilizuojami karui prieš Ukrainą.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys pirmadienį pabrėžė, kad mobilizacijos vengimas rusams nebus pagrindu patekti į Lietuvos teritoriją.

„Čia ir politinė, ir vertybinė pozicija, ir, galų gale, praktinė pozicija, nes paprasta yra turbūt šnekėti šalims, nutolusioms nuo Rusijos Federacijos. Mes turime sieną su Rusijos Federaciją ir esame priėmę sprendimą, kad nepraleisime čia Rusijos piliečių. Keičiasi aplinkybės, kodėl jie nori palikti Rusijos Federaciją, bet mūsų pozicijos tai nekeičia“, – akcentavo prezidentūros atstovas.

Laurinkus: melo detektoriumi kiekvieno nepatikrinsi

Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius, apžvalgininkas Mečys Laurinkus Delfi teigė besilaikantis nuomonės, kad kiekvieną atvejį reikėtų vertinti individualiai, tačiau kartu jis sutinka, jog rusų įsileidimas yra pavojingas.

„Kiekvienam į galvą tikrai sunku įlįsti, net nežinau kaip galima būtų (juos atrinkti – aut.). Melo detektoriumi kiekvieno nepatikrinsi, nors melo detektorius, ko gero, pagelbėtų“, – svarstė jis.

M. Laurinkus sakė, kad natūralu, jog norinčiųjų pabėgti iš Rusijos buvo ir bus – ne tik šaukiamojo amžiaus vyrų.

„Bus tokių, kurie yra prieš V. Putiną, bet visus surūšiuoti sudėtinga“, – sakė jis.

Buvęs VSD vadovas neatmetė, kad atvykusius į Europą rusus Kremlius vėliau galėtų bandyti išnaudoti. Maža to, su bėgančiųjų banga gali mėginti patekti ir saugumo struktūrų atstovų, kurie vėliau čia galėtų užsiimti diversine veikla.

„Visko gali būti, niekas neatmestina. Žvalgyba – o šiuo atveju tai yra kare dalyvaujančios valstybės žvalgyba – galvoja, kaip prasiskverbti į priešininkų pusę“, – kalbėjo jis.

Janeliūnas: jie gali tapti tipine penktąja kolona

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius, politologas Tomas Janeliūnas Delfi sakė, kad bėgantieji nuo mobilizacijos yra kitokia kategorija žmonių, nei tie, kurie protestavo prieš karą ir kuriems kyla grėsmė būti areštuotiems.

„Bėgantys nuo mobilizacijos turi labai konkrečias asmenines priežastis ir tai niekaip nėra susiję su jų požiūriu į patį režimą ir karą. Manau, kad suteikti kažkokias specialias sąlygas būtent jiems tikrai nėra Europos Sąjungos tikslas“, – kalbėjo jis.

Anot politologo, bėgantys iš šalies žmonės gali turėti labai įvairias politines pažiūras – jie iš toli gali remti karą ir girti Rusijos režimą ir tapti tipine penktąja kolona, kuri nebūtinai elgtųsi vadovaudamasi demokratinėmis vertybėmis.

Esama nuomonių, kad V. Putinas, jei būtų norėjęs, jau būtų uždraudęs išvykti iš Rusijos, tačiau jam esą gali būti naudinga, kad dalis žmonių išvažiuoja.

Politologas pridūrė matęs pranešimų, kad norinčiųjų išvykti iš Rusijos netrukus gali būti reikalaujama pažymų iš šaukimo vietų.

„Bet iš kitos pusės yra ir tam tikros logikos, kad tie, kurie pabėga, mažiau kels rūpesčių viduje ir bus lengviau kontroliuoti likusią visuomenės dalį“, – teigė jis.

Bagdonas: geriau nerizikuoti

Atsargos Pulkininkas Gintaras Bagdonas Delfi pirmadienį teigė, kad, jo vertinimu, geriau nerizikuoti.

„Būtų klaida juos įsileisti todėl, kad jie prieštarauja mobilizacijai, bet neatrodo, kad Rusijos visuomenė ir tie vyrai, kurie dabar išsigandę bėga, būtų prieš savo šalies karą. Tai yra du skirtingi dalykai. Jie palaiko savo režimą, tyla – tai irgi yra palaikymas. Jie turi tvarkytis“, – įsitikinęs jis.

Todėl atsargos pulkininkas mano, kad Lietuva nusprendė teisingai.

„Neseniai buvau Vokietijoje ir vietinis pažįstamas man pasakojo, kad viešai gatvėje reikšti pritarimą Ukrainai ten gali būti pavojinga. Nes yra radikaliai nusiteikusių“, – pasakojo jis.

Atsargos pulkininkas priminė, kad Vokietijoje prieš kurį laiką vyko Rusiją palaikantys renginiai, kai mašinų po miestą važinėjo „Z“ raidėmis ir Rusijos vėliavomis paženklintų automobilių kolonos.

„Tai čia – prašau, akivaizdu, kad tie žmonės yra užzombinti, paveikti propagandos, gyvena savo iliuzijų pasaulyje ir mes dabar juos turime įsileisti. Apie ką mes kalbame?“, – retoriškai klausė pašnekovas.

Komentarai ()