„Jų vietoje stipriai bijočiau“: po Peskovo žodžių Maskvos gyventojams patariama laukti gyvenamųjų namų sprogimų ()
Kremlius gali pakartoti 1999-ųjų istoriją su daugiabučių sprogdinimais, kad pateisintų agresijos prieš Ukrainą tęsimąsi, mano Leonidas Nevzlinas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusų palaikymas karui prieš Ukrainą sparčiai mažėja. Kremlius gali imtis kruvinų provokacijų Rusijos teritorijoje, kad ištaisytų šią situaciją ir tęstų agresiją. Tokį įspėjimą socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Rusijos ir Izraelio verslininkas, buvęs „Jukos“ vadovas Leonidas Nevzlinas.
Kremlius netikėtai iškėlė Maskvos saugumo temą. Kremliaus spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas teigė, kad šis klausimas nepriklauso prezidento administracijos kompetencijai - tai yra, jis iš anksto neigė atsakomybę už bet kokius incidentus.
„Laikas prisiminti Maskvos namų bombardavimus, kurie tapo dingstimi Antrajam Čečėnijos karui, per kurį į valdžią atėjo Putinas. Dabar Putinui vėl reikia pateisinimo ir gyventojų paramos žiaurumams. Jei būčiau maskvietis, saugumo klausimus laikyčiau labai aktualiais“, – rašė Nevzlinas.
Čečėnija buvo nepriklausoma valstybė, savo nepriklausomybę įtvirtinusi pirmajame Čečėnijos kare. Nepriklausoma Čečėnija Rusijai netiko. Be to, Jelcino įpėdiniu pasirinktam Putinui reikėjo būdo įsitvirtinti. Rusijoje tai įprastai daroma karu prieš silpnesnes valstybes. 1999 metų rugsėjo 4-16 dienomis Rusijoje įvyko keturi didžiuliai daugiabučių sprogimai. Teroristinės atakos nusinešė 307 gyvybes ir pasėjo paniką. Rusijos valdžia greitai rado kaltuosius - apkaltinta Čečėnija ir prasidėjo Antrasis Čečėnijos karas, kuris buvo ypatingai žiaurus.
Tačiau daug kas mano, kad sprogdinimus iš tikrųjų įvykdė Rusijos slaptosios tarnybos, kurios vykdė operaciją, skirtą karui prieš Čečėniją pateisinti. Priežasčių taip manyti yra nemažai. Visų pirma, čečėnai niekada neprisiėmė atsakomybės. Antra, bet kokie nepriklausomo tyrimo bandymai buvo žiauriai slopinami. Trečia, kai rugsėjo 23 dieną viename daugiabutyje Riazanėje buvo aptiktas ir nukenksmintas sprogmuo, vietinė policija sugebėjo rasti, kas jį padėjo - buvo sulaikyti trys FSB agentai. Įrodymai, kad tai padarė jie, buvo neginčijami, tačiau vietinei policijai buvo nurodyta juos paleisti, o FSB vadovas Nikolajus Patruševas vėliau teigė, kad tai tebuvo pratybos, bandymas patikrinti gyventojų budrumą. Galiausiai, FSB ir paties Putino įsitraukimą patvirtino ir buvęs FSB agentas Aleksandras Litvinenka, kuris tuomet buvo nužudytas Londone.
Putinui reikia visuomenės palaikymo, o niekas taip nemobilizuoja rusų, kaip karas. Manoma, kad Antrajame Čečėnijos kare žuvo 12-14 tūkstančių rusų karių. Tas skaičius, aišku, slepiamas, bet bet kuriuo atveju tas karas tik įtvirtino Putino valdžią, o skaudūs nuostoliai nevirto visuotiniu pasipiktinimu. Priešingai - rusai džiaugėsi padidėjusia teritorija ir lojalia Čečėnija.
Ukraina 2022-ųjų spalio mėnesį pripažino Čečėniją kaip laikinai okupuotą. Šalis turi užsienyje veikiančią vyriausybę.