Atskleista apgailėtina priežastis, kodėl Vokietija neduoda Ukrainai daugiau ginklų: situacija tiesiog tragiška (6)
Vokiečių kariuomenė dabar yra tokioje situacijoje, kad jų „šarvuotasis kumštis“ neturi tinkamo palaikymo nei iš oro, nei iš artilerijos ugnies.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Paprastai, kai Vokietija pradeda atpažinti vienokias ar kitokias „technines“ problemas, susijusias su vienokių ar kitokių ginklų, ypač šarvuotų, tiekimu ginkluotosioms pajėgoms, žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose galima perskaityti kažko panašaus į tokį komentarą – „neryžtingas Scholzas, ieškantis priežasties atidėti kažkokio Ukrainai gyvybiškai būtino ginklo tiekimą“.
Čia verta paaiškinti situaciją plačiau – Vokietijos Bundesveras turi sisteminių problemų ne tik dėl savo „šarvuoto kumščio“ kovinio pajėgumo, bet ir su tų ginklų sistemų technine būkle, kurių Ukraina nebereikalauja arba dar neprašoma, pavyzdžiui, artilerijos sistemos ar atakos sraigtasparniai.
Pavyzdžiui, 2022 m. gruodžio pabaigoje veikė tik 30 % Bundesvero naudojamų savaeigių haubicų PzH 2000. Ir šį faktą verta dar kartą pakartoti – Bundesvero sausumos pajėgos su 62 600 karių dabar gali pasikliauti tik 36 vienetais PzH 2000 tipo savaeigėmis artilerijos sistemomis.
O štai vokiečių kariams belieka tikėtis, kad visi 134 „ant popieriaus“ deklaruoti velkamieji ir savaeigiai 120 mm kalibro minosvaidžiai yra funkcionalūs ir gali šaudyti ilgai.
Atviruose šaltiniuose galima rasti skaičių, kad ginkluotosios pajėgos dabar turi penkias „Mars II“ raketų sistemas. Ir atrodo, kad tai penkiomis sistemomis daugiau nei turi pats Bundesveras. Kadangi Vokietijos armija pirmąsias iš 20 M270 sistemų, atnaujintų pagal „Mars II“ standartą, pradėjo gauti tik 2022 m., „rangovai šiek tiek pasigyrė“. O Berlynas pirmuosius tokio tipo kompleksus turėjo perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, kad įvykdytų savo įsipareigojimus, net pakenkdamas Vokietijos kariuomenės koviniams pajėgumams.
2021 m. lapkričio mėn. Bundesvero oro pajėgos „ant popieriaus“ turėjo 57 atakos sraigtasparnius „Eurocopter Tiger“. Iš jų formaliai tik 40 buvo operatyvinės parengties stadijoje, realiai paruoštų naudoti sraigtasparnių buvo dar mažiau, o 2019 metais vokiečių „Tigrai“ iš viso neskrido dėl sunkumų su pagrindiniu rotoriumi.
Techninių problemų, susijusių su „Eurocopter Tiger“ priežiūra, apimtys jau buvo tokios didelės, kad jau tą patį 2021-ųjų lapkritį Vokietija pradėjo derybas su JAV dėl galimo AH-64 „Apache“ pristatymo, pakeisiančio „Tiger“. Tačiau per visą šį laiką vokiečiai ir amerikiečiai nepadarė jokios pažangos galimo „Apache“ pirkimo klausimu, nes dar vienas pirkinys Vokietijos gynybinių pajėgumų labui – naikintuvai F-35, 100 mlrd. eurų tik už 35 lėktuvus - pasirodė skubesnis pirkinys.
„Military Balance 2022“ nurodo, kad praėjusių metų pabaigoje Vokietijos kariuomenė jau turėjo 51 sraigtasparnį „Tiger“, tai yra 6 orlaiviais mažiau. Panašu, kad šiuos sraigtasparnius Bundesvero kariškiai tiesiog nurašė ir išardė atsarginėms dalims.
Į panašius niuansus, kaip aprašyta ankščiau, visada reikėtų atsižvelgti, kai kyla klausimas – kodėl ta ar kita šalis neduoda Ukrainai ginklų, kurių reikia „čia ir dabar“.
