Per pastaruosius ketverius metus „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas iš naftos, dujų, deimantų ir aukso tokiose šalyse kaip Sudanas ir Sirija gavo daugiau nei 250 milijonus dolerių.

„Financial Times“ tyrimas nurodo, kad 2016 metų pabaigoje Prigožinui pirmą kartą buvo pritaikytos JAV sankcijos, o 2021 metais FTB paskelbė jį ieškomu. Tačiau sankcijos nesustabdė šimtų milijonų dolerių pajamų, kurias jis gavo už naftos, dujų, deimantų ir aukso gavybą tokiose šalyse kaip Sudanas ir Sirija.

„Wagner“ smogikai kaltinami žmogaus teisių pažeidimais, žmogžudystėmis, kankinimais ir prievartavimu beveik visose šalyse, kuriose tik dirbo.

2018 metais JAV įvedė sankcijas Prigožino kontroliuojamai įmonei „Evro Polis“, kuri iš Sirijos prezidento Bašaro al Assado gavo nuolaidų „Wagner“ samdiniams, užėmusiems naftos telkinius anksčiau buvusius ISIS teroristų rankose. „Evro Polis“ ataskaitos rodo, kad sankcijos turėjo nedidelį poveikį: 2020 m. įmonės apyvarta siekė 134 mln. dolerių, o grynasis pelnas - 90 mln. 

Kitos Prigožino samdinių operacijos buvo kuklesnės, bet tik santykinai. Sudano aukso gavybos įmonė „M Invest“, kuriai 2020 m. liepą JAV vyriausybė pritaikė sankcijas, kitais metais vis tiek gavo 2,6 mln. dolerių pajamų. „Wagner“ smogikai veikia regione ir per šią organizaciją „už apsaugą“ Prigožinas gauna pinigų.

Ataskaitoje taip pat parodyta, kaip daugelis Prigožino kontroliuojamų įmonių perkėlė savo veiklą, kad išvengtų sankcijų ar sumažintų jų poveikį. Sirijos naftos sektoriuje veikianti bendrovė „Mercury“, kuriai 2021 metais buvo taikomos ES sankcijos, per trejus metus iki sankcijų įvedimo pardavė produkcijos už 67 mln. dolerių, o po to deklaravo nulines pajamas.

„Wagner“ veikia kaip karinė apsaugos bendrovė, bet „saugomi“ ir „išlaisvinami“ tik aukštos vertės resursų objektai. Taigi, nieko keisto, kad Prigožinas juose turi verslo interesų. „Wagner“ ypatingą dėmesį skyrė Bachmutui Ukrainoje - beveik neabejojama, kad Prigožinas nepaisė nuostolių, nes svajoja apie vietines druskos ir gipso kasyklas.

Komentarai ()