JAV skubiai į gabaliukus sudaužė visus savo turimus F-14 (Foto) ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1985 m. pulkininkas Oliveris Northas, apdovanotas jūrų pėstininkų korpuso veteranas, dirbantis Reigano administracijoje, pradėjo nukreipti dalį pinigų iš Irano ginklų pardavimo, kad finansuotų slaptas (ir neteisėtas) pastangas nuversti Nikaragvos vyriausybę. Atskleidus Northo veiklą, jis buvo atleistas ir kelis mėnesius truko Kongreso tyrimas. 1987 m. Reiganas nacionalinėje televizijoje prisipažino, kad jis ne kartą leido parduoti ginklus Iranui mainais į grynuosius pinigus ir įkaitų paleidimą. Kai kuriuose parduodamuose ginkluose buvo F-14 komponentai.
Po skandalo JAV tiesiogiai netiekė Iranui dalių. Tačiau JAV taip pat neatliko labai gero darbo užtikrindama daugybę atsarginių dalių saugumo, kurias pagamino kariniam jūrų laivynui. Tiesą sakant, ilgą laiką atsakomybė už JAV orlaivių dalių embargo vykdymą daugiausia teko dviem asmenims, kurie savo iniciatyva veikė iš federalinio biuro San Diege. Jų vardai yra Davidas Pinchetti ir Wendy Duarte.
Nuo pat pradžių Pinchetti stebino JAV kariuomenės pertekliaus atsikratymo būdas. Dauguma dalių buvo išparduodamos per viešus aukcionus, kuriuos vykdė neaiški federalinė agentūra, vadinama Gynybos pakartotinio panaudojimo ir rinkodaros tarnyba.
Pirmasis svarbus Duarte ir Pinchetti atvejis buvo Saeed Homayouni, Irane gimęs naftos inžinierius, įsikūręs Bakersfield mieste, Kalifornijoje. Kanados pilietis Homayouni dirbo ramų darbą vietinėje naftos kompanijoje, gyveno kukliame bute ir neturėjo akivaizdaus romantinio ar socialinio gyvenimo. Laisvalaikiu jis faksu siųsdavo prašymus orlaivių dalių brokeriams, ieškodamas karinių komponentų. (Nors tokioms dalims buvo taikoma eksporto kontrolė, tuo metu vidaus prekybai buvo taikoma nedaug apribojimų). Kai dalis atsiųsdavo, Homayouni pasirašydavo už jas naudodamas slapyvardį Sid Hamilton.
Pinchetti ir Duarte tyrimas dėl Homayouni prasidėjo 1999 m.. Šiek tiek pakapstę, Pinchetti ir Duarte įtarė, kad Homayouni brolis Sorooshas, įsikūręs Londone, pervežė pinigus tarp Beikersfildo ir Teherano, naudodamasis fiktyviąja bendrove „Multicore Ltd.“.
Kelis mėnesius Duarte ir Pinchetti stebėjo, kaip „FedEx“ ir UPS į Homayouni butą pristato F-14 ir kitų orlaivių komponentus. Visgi Pinchetti nustebo, kad tokias jautrias detales apskritai gali užsisakyti civiliai asmenys.
Gavęs detales, Homayouni nušveisdavo visas etiketes, kurios leistų nustatytų jų karinę kilmę, tada įdėdavo jas į saugojimo spintelę. Naudodamas išsinuomotą pašto dėžutę jis išsiųsdavo detales į Singapūrą, pateikdamas suklastotą muitinės deklaraciją, tvirtindamas, kad dalys yra mažos vertės civilinės aviacijos komponentai arba paprasta plataus vartojimo elektronika. Iš ten dalys, padedamos Singapūre gyvenančios Soroosho merginos, pateko į Iraną.
Pinchetti ir Duarte suėmė Homayouni 2000 m. gruodį, stebėję jį beveik dvejus metus. Suėmimo metu Homayouni turėjo dvi rakinamas spinteles, kurios buvo pilnos orlaivio komponentų; vienas iš jo banko įrašų parodė, kad per vieną 13 mėnesių laikotarpį jis užsakė karinių orlaivių dalių už daugiau nei 2 mln. USD.
Homayouni kalėjo dvejus metus, o vėliau buvo deportuotas, tačiau Pinchetti niekada negalėjo nustatyti, ar jis buvo šnipas, ar tik pasipelnytojas.
Iki 2000-ųjų vidurio Irano ginklų embargo vykdymas išaugo iki specialios teisėsaugos veiklos. Pinchetti ir Duarte mažas biuras išsiplėtė iki maždaug tuzino agentų, įskaitant žvalgybos analitikus ir ryšius su CŽA. Tačiau net ir turėdamas tokius išteklius, Pinchetti vis tiek jautė, kad vyriausybė į kontrabandą nežiūri rimtai.
Sprendžiant Homayouni bylą, FTB konfiskavo jo spintelių turinį, pilną orlaivio dalių. Tada, nepamirštamo biurokratinio nekompetencijos klestėjimo metu, kita vyriausybės atšaka konfiskuotas dalis grąžino aukcione atgal visuomenei. „Vyriausybė vėl jas išpardavė!“ negalėjo patikėti Pinchetti.
Pinchetti niekada negalėjo iki galo nustatyti, kokiu mastu kontrabandos tinklus koordinavo Irano žvalgyba. Kartais jis jausdavosi taip, lyg vejasi organizuotą šnipų tinklą.
Tačiau 2006 m. jam buvo duota užuomina apie paskutinę didelę jo karjeros bylą. Lėktuvų dalys buvo vienas dalykas, tačiau šiuo atveju buvo perparduoti gamintojo „Hamilton Sundstrand“ aukštos kokybės akselerometrai. „Jie yra kaip mažas kompiuterio lustas ir kainuoja apie 110 000 USD už vienetą“, – apie akselerometrus sakė Pinchetti. „Iraniečiai jų labai labai norėjo – tikriausiai, kad pasigamintų tarpžemyninę balistinę raketą (ICBM)“.
Naudodamasis dviem informatoriais iš ankstesnės bylos, Pinchetti nustatė pirkėją, kuris pasirodė esąs Jamshidas Ghassemi, Irano kariuomenės pulkininkas. Pinchetti manymu, Ghassemi nusitaikė į Amerikos kariuomenės pertekliaus pardavimo tinklus. Ghassemi, veikiantis iš Bankoko, buvo per daug protingas, kad galėtų įkelti koją į JAV, tačiau Pinchetti informatoriams įtikinus jį pervesti 70 000 USD į Amerikos banko sąskaitą kaip pradinį įnašą, Tailando valdžia jį suėmė ir įmetė į kalėjimą.
Dauguma Pinchetti taikinių greitai pripažino savo kaltę ir bendradarbiavo mainais į bausmės sušvelninimą. Tačiau Ghassemi nepasidavė. Jis beveik dvejus metus praleido Tailando kalėjime, kai Iranas ir JAV kovojo aršioje teisinėje kovoje dėl jo ekstradicijos.
2008 m. rugsėjį Amerikos ekstradicijos prašymas buvo atmestas ir Ghassemi grįžo į Teheraną. Ten jis buvo paaukštintas generolu.
2007 m. birželį karinėje bazėje Tuksono pakraštyje, Arizonoje, milžiniška metalinė „letena“ sugriebė F-14 fiuzeliažą ir pradėjo jį plėšyti į metalo laužą. Prieš metus karinis jūrų laivynas nurašė visus likusius „Tomcat“ po pagirtinos 34 metų tarnybos. Tačiau kariškiai įsakė juos sunaikinti, o ne patalpinti lėktuvus į muziejų ar parduoti privatiems kolekcininkams. Atskleidimas, kad visuomenė gali nusipirkti naikintuvų dalis ir ICBM komponentus iš karinių perteklinių prekiautojų, buvo šiek tiek per daug net Kongresui. Pagaliau vyriausybė rimtai žiūrėjo į prekybą dalimis, nors gal ir šiek tiek per griežtai.
Per ateinančias dvi savaites bus susmulkinta dar dešimtys F-14. Ir vienas iš būdų užtikrinti, kad niekas daugiau nebenaudotų F-14, yra supjaustyti juos į mažus gabalėlius. Panašios naikinimo scenos tais metais vyko visoje šalyje, kai valdžia konfiskavo F-14 iš muziejų ir privačių kolekcininkų ir išplėšė visus jautrius komponentus.
Nuo 2007 m. Iranas nuo naikintuvų perėjo prie bepiločių orlaivių. Embargas lieka galioti, kaip ir veikiantys kontrabandininkų tinklai. Irano dronuose, kuriuos Rusija naudojo Ukrainoje, rasta amerikietiškų komponentų, kuriems taikomas embargas, įskaitant puslaidininkius.
F-14 karinė vertė šiuolaikiniame amžiuje yra abejotina, tačiau, kaip gali patvirtinti Tomas Cruise'as, jo propagandinė vertė yra neprilygstama. 2015 m. Irano naujienų agentūra išleido kapitališkai suremontuotų F-14 nuotraukas, kurios atskleidė, kad „savarankiškumo džihadas“ šiuo metu buvo gana pažengęs. Irano inžinieriai sugebėjo atkurti ilgojo nuotolio raketą „Phoenix“, pervadindami ją „Fakour“. Tais metais virš Sirijos du F-14 lydėjo Rusijoje pagamintą Tu-95. Vaizdo įraše buvo matyti paskutiniai žinomi išgyvenę savo rūšies „gyvūnai“.
