Atsargos pulkininkas skelbia kritinį pavojų: Vokietija gali išduoti Lietuvą ()
Lietuvos politikams aiškinantis dėl nuolatinio vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje, atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis pastebėjo, kad Vokietijos politikai dar neatsakė į esminį klausimą, aktualų Lietuvai būtent šiuo metu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nerimą keliančių klausimų – daug
Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje pabrėžė, kad dėl vokiečių brigados yra gerų žinių, tačiau nerimą keliančių klausimų – daugiau.
„Gera žinia ta, kad Vokietijos kariškių pažadas kaip ir yra, mūsų kariuomenės vadas yra identifikavęs, kad ši brigada yra pasiekusi pilną operacinį pajėgumą, nėra jokio pagrindo tuo netikėti“, – įvertino atsargos pulkininkas.
V.Malinionis paaiškino, kad pilnas operacinis pajėgumas reiškia tai, kad Vokietijos brigada per 10 dienų nuo signalo gavimo bus dislokuota Lietuvoje ir pradės vykdyti užduotis.
„Čia matyčiau tam tikrą pavojų – politinio sprendimo priėmimo greitis ir pačios Vokietijos vyriausybės politiniai sprendimai. Ten yra daugiau tam tikrų ženklų ir dvejonių, pasitikėjimo kredito Vokietijos politikai šiandien neturi“, – kalbėjo jis.
V.Malinionis atkreipė dėmesį, kad didelė dalis Vokietijos visuomenės neremia idėjos karinės grėsmės atveju padėti artimiesiems kaimynams. Ekspertas pastebi pavojų, kad demokratinėje valstybėje, karinės grėsmės atveju politikai galėtų į tokią visuomenės nuomonę atsižvelgti.
Svarstyti apie alternatyvas – nereikėtų
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė pripažino, kad politinės rizikos visada yra, tačiau politikė pabrėžė teigiamą Lietuvos patirtį su Vokietiją, tai, kad ši šalis savo įsipareigojimų Lietuvai visada laikėsi.
„Demokratinėje valstybėje visuomenės nuomonė yra labai svarbi, bet todėl ir matome, kad tam tikri politiniai sprendimai Vokietijoje buvo priimami galbūt šiek tiek lėčiau nei mums norėjosi, bet po to, kai jie buvo priimti, niekas nenusigręžė nuo jų ir nepersigalvojo“, – laidos metu teigė ji.
D.Šakalienė priminė, kad dar pernai Vokietija turėjo politinį ir teisinį reguliavimą neteikti ginklų į karo ar konflikto zonas, tačiau šiandien Vokietija yra penketuke valstybių, pirmaujančių pagal ginklų tiekimą Ukrainai.
„Jie taip stipriai pakeitė savo nuostatą, ir pakeitę jos laikosi nuosekliai, nors jiems tai daug kainuoja. Naujasis Vokietijos gynybos ministras pasakė tiesiai – kad Bundesveras yra tokioje blogoje padėtyje, kad gal net nenorėtume detaliai žinoti, kaip yra blogai. Ir tas šešiolika metų krikdemų valdymo jiems patiems kainavo labai brangiai“, – kalbėjo socialdemokratė.
D.Šakalienė įsitikinusi, kad Lietuva neturėtų viešojoje erdvėje sudaryti įspūdžio, kad svarstoma apie naujus sąjungininkus, alternatyvą Vokietijai.
Esminis klausimas
Tuo metu V.Malinionis pritarė, kad nereikėtų kalbėti apie alternatyvas Vokietijai, tačiau įvertinti rizikas ir atsakyti į esminį klausimą – būtina.
Anot jo, reikia įvertinti politinę Vokietijos aplinką – kad dabartinė vokiečių valdžia, regis, eina vilkinimo ir delsimo keliu.
V.Malinionio teigimu, šiuo metu esminis klausimas, neturint stovinčios vokiečių brigados Lietuvoje, yra kokiais kriterijais remiantis ir per kiek laiko, Lietuvai išreiškus tokį poreikį, vokiečių brigada iš tiesų būtų išsiųsta į Lietuvą.
„Nerimas yra dėl to, o per kiek laiko bus susitarta (Vokietijoje – aut.past.), jeigu pavyzdžiui Lietuvos valstybė nutars, kad jau reikia dislokuoti brigadą, kad jau pavojus yra kritiškas?
Kaip bus priimtas sprendimas Vokietijoje? Gal bus pasakyta, kad „tik jums, lietuviai, taip atrodo, čia dar nieko tokio, rusai nieko neketina daryti, mes dar galvojame“. Sprendimo priėmimo greitis, neturint stovinčios brigados Lietuvos teritorijoje, yra kritinis, tai yra esminis dalykas, į kurį turi būti kreipiamas dėmesys – kaip bus priimtas sprendimas ir kokiais kriterijais remiantis“, – pabrėžė V.Malinionis.
Dėl šių kriterijų, anot jo, turi būti sutarta dvišaliu Lietuvos ir Vokietijos susitarimu, o ne Vokietijai slepiantis už NATO nugaros.
