Suomija antradienį (balandžio 4 d.) tapo 31-ąja NATO nare. Įstojus Suomijai, blokas įgis modernią kariuomenę, kurios pagrindinė užduotis bus gintis nuo Rusijos agresijos.

Suomijos įstojimas buvo rengiamas maždaug metus, kai šalies rinkėjus ir politikus visapusiška Rusijos invazija į Ukrainą paskatino atsisakyti ilgalaikio neutralumo, nors bendradarbiavimas su NATO visada buvo reikšmingas.

„Pirmą kartą iškelsime Suomijos vėliavą čia, NATO būstinėje“, – Briuselyje sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Tai bus gera diena Suomijos saugumui, Šiaurės šalių saugumui ir visai NATO.

Sukurta kovai su Rusija

Suomijos metinis karinis biudžetas sudaro apie 6 milijardus JAV dolerių, o ginkluotąsias pajėgas sudaro apie 23 000 karių. Tačiau šalyje taikoma visuotinė vyrų šaukimo sistema reiškia, kad Helsinkis gali išplėsti savo kariuomenę iki maždaug 280 000 karių karo metu, mobilizuodamas juos iš 900 000 rezervistų, kurie reguliariai dalyvauja mokymuose. Suomijos kariai turi palyginti šviežią kovinę patirtį, o nedidelė dalis tarnavo Vakarų koalicijoje Afganistane.

Suomija gynybai jau išleidžia kiek daugiau nei 2 procentus savo BVP, įvykdžiusi 2014 metais valstybėms narėms iškeltą NATO tikslą; šis skaičius netrukus gali būti padidintas, didėjant įtampai su Maskva.

Rusija yra Suomijos karinės ideologijos ir sistemos kertinis akmuo. 1300 km miškais apaugusios ir pelkėtos sienos gynyba yra prioritetas, nes visi 5,6 milijono suomių puikiai žino, koks pavojus XX amžiuje ištiko šalį, kai ją 1939 m. užpuolė Sovietų Sąjunga.

Pagal „The Global Firepower Index“, Suomijos kariuomenė yra 51 galingiausia pasaulyje. Tačiau unikali Suomijos doktrina ir padėtis reiškia, kad ji gali sutelkti dėmesį į pražūtingą mobiliosios artilerijos naudojimą (Suomija turi daugiau artilerijos nei Vokietija ir Prancūzija kartu paėmus) ir aukštos kvalifikacijos mažų vienetų naudojimą, kad sukeltų sumaištį daug didesniam priešui.

Matti Pesu, Suomijos tarptautinių reikalų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, „Newsweek“ sakė: „Suomija yra gana pajėgi pagal savo bendrą pajėgumą, tačiau taip pat suteikdama savo teritoriją NATO aljansui, šalis suteiks geresnę viso regiono gynybą“.

„Suomijos kariuomenė ir sausumos pajėgos sudarys sąjungininkų sausumos pajėgų stuburą Šiaurės Europoje“, – pridūrė Pesu.

Tankai ir artilerija

Suomija turi apie 239 pagrindinius mūšio tankus, iš kurių 179, kaip manoma, yra paruošti tarnybai. Tarp šio skaičiaus yra apie 100 Vokietijoje pagamintų „Leopard 2A4“ ir „Leopard 2A6“, kurie jau siunčiami į Ukrainą.

Tarp tūkstančių papildomų šarvuočių yra daugiau nei 100 Švedijoje pagamintų pėstininkų kovos mašinų CV-90, kurios taip pat siunčiamos į Ukrainą ir laikomos vienomis galingiausių pėstininkų kovos mašinų pasaulyje.

Helsinkis išsiskiria artilerijos ugnimi. Suomija turi daugiau nei 100 savaeigių artilerijos vienetų, tarp jų 39 Pietų Korėjoje pagaminti K9 „Thunder“, kurie yra vieni geidžiamiausių ginklų rinkoje. Suomija taip pat turi 29 vikšrines daugkartines paleidimo raketų sistemas M270, kurios kartu su ratiniu ir mobilesniu „pusbroliu“ HIMARS padėjo nuniokoti Rusijos pajėgas Ukrainoje.

„Turime didelį gynybinį pajėgumą kariauti tokį karą, koks dabar vyksta Ukrainoje“, – gruodį interviu sakė vyriausiasis Suomijos vadas generolas Timo Kivinenas. „Skaičiuojant vienam gyventojui, mes turime bene didžiausią ugnies galią Europoje“.

Oras ir jūra

Kartu su Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija Suomija dabar yra NATO fronto linijos su Rusija dalis. Helsinkio oro flotilė sudaryta iš 55 JAV pagamintų F/A-18 „Hornet“, ginkluotų pažangia amerikietiška amunicija, įskaitant raketas oras-oras AIM-9 „Sidewinder“ ir sparnuotąsias raketas oras-žemė AGM-158 JASSM.

Suomijos naikintuvai F/A-18 bus pradėti keisti 64 amerikiečių penktosios kartos naikintuvais F-35, o visus pristatymus planuojama užbaigti iki 2030 m. Suomijos Laplandijos regionas taip pat dabar siūlo NATO Europoje didžiausią oro mūšio treniruočių zoną.

Modernėjančios Helsinkio oro pajėgos, ypač kartu su NATO kaimynių Šiaurės šalių karinėmis oro pajėgomis, suteiks „didžiulį bendrą pajėgumą šiaurėje“, sakė Pesu.

Suomija turi 4 440 km Baltijos jūros pakrantę, kuri, šaliai įstojus į aljansą, o vėliau ir Švedijai, dabar gali būti laikoma „NATO ežeru“. Suomija turi dvyliktą pagal dydį laivyną pasaulyje, o jos laivyną sudaro aštuoni raketiniai kateriai ir 10 minų ieškotojų.

„Daug dėmesio skiriama artimiausioms sienoms ir salynams“, – apie Suomijos laivyną sakė Pesu. „Bet vis tiek jis gerai įrengtas šiaurinei Baltijos jūros daliai.

Suomijos NATO bazės

Suomijos kariškiai dabar turės atsisakyti ištisas kartas saugoto neutralumo ir savarankiškumo.

„Bus labai svarbu nuo pat pradžių įtraukti daugiau sąjungininkų karių į pačios Suomijos nacionalines pratybas“, – sakė Pesu. „Mokymasis kariauti atšiauriomis šiaurės Europos sąlygomis bus gyvybiškai svarbus. Ir nuo pat pirmos dienos Suomija turi repetuoti ir treniruotis, kaip priimti sąjungininkų pajėgas, kaip teikti vadinamąją „priimančiosios šalies paramą“.

Politikai Helsinkyje, kur šį savaitgalį pasikeitė valdžia po ministrės pirmininkės Sannos Marin pralaimėjimo rinkimuose prieš konservatorių Petteri Orpo, turės nuspręsti, ko jie nori iš naujojo aljanso.

Pesu pridūrė, kad Helsinkis greičiausiai ieškos NATO pagalbos oro gynybos pajėgumams ir gyvybiškai svarbių Baltijos jūros laivybos kelių apsaugai.

„Yra priežastis, kodėl Suomija stoja į NATO“, – sakė jis. „Šalyje vis labiau suprantama, kad nors Suomija turi pajėgią kariuomenę ir viso spektro pajėgas, mums gali trūkti apimties vien todėl, kad Suomija yra maža šalis. Ir mums reikia platesnio karinių pajėgumų rezervo, kurį Suomija galėtų panaudoti“.

Suomiai, nors ir pasisako už narystę NATO, yra susiskaldę nuolatinėse aljanso bazėse savo šalyje. Mažesnės laikinos dislokacijos galėtų būti vienas iš sprendimų, panašių į Baltijos šalyse dislokuotas daugianacionalines sustiprinto priešakinio buvimo pajėgas.

„Manau, kad Suomija turi labai gerai pagalvoti, kokie yra jos artimiausi prioritetai, kiek ji turi politinio kapitalo, o tada tiesiog nustatyti prioritetus“, – sakė Pesu. „Bet aš manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje visai įmanoma, kad čia, Suomijoje, pamatysime kažkokį NATO buvimą, nesvarbu, ar iš anksto pastatyta karinė bazė ir pajėgumai iš JAV, ar mažesnė būstinė, ar kažkas panašaus“.

„Tačiau aš manau, kad mažai tikėtina, kad Suomija pirmaisiais savo narystės Aljanse metais priims reikšmingą NATO kontingentą ar reikšmingą NATO buvimą“.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Newsweek

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()