Atrodo, vokiečiai supyko: ką padarė Brazilija, kai pagalbos paprašė Ukraina ir Vokietija ()
Kaip ir tikėtasi, Brazilija atsisakė tiekti Ukrainai daugybę ginklų pavyzdžių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Brazilija yra viena iš šalių, ne kartą atsisakiusių tiekti Ukrainai ginklus ir karinę įrangą, o „The New York Times“ šiam klausimui skyrė visą straipsnį, iš kurio galima išskirti keletą įdomių detalių apie tai, kaip ši šalis ignoravo Ukrainos prašymus įsigyti ginklų.
Visų pirma, medžiagoje pažymima: leidinio duomenimis, Ukraina pateikė Brazilijai mažiausiai du prašymus įsigyti gana platų ginklų sąrašą, tarp kurių visų pirma buvo šarvuočiai, oro gynybos sistemos, minosvaidžių sviediniai, snaiperiniai šautuvai, automatiniai ginklai, amunicija ir net lėktuvai.
Kaip minėta, brazilai paprastai ignoravo šiuos prašymus dėl daugelio veiksnių – visų pirma dėl priklausomybės nuo svarbaus importo iš Rusijos Federacijos (Brazilija yra pagrindinė rusiškų trąšų pirkėja), taip pat dėl vidaus politikos – netiekti ginklų kariaujančioms šalims (nors nuo karo Jemene pradžios brazilai aprūpino Saudo Arabiją ir JAE ginklų ir amunicijos už 680 mln. dolerių).
Taip pat, nepaisant to, kad Vakarai tikėjosi, kad Luiz Inácio Lula da Silva išrinkimas šalies prezidentu vietoj Jairo Bolsonaro kažkaip išjudins situaciją iš aklavietės dėl ginklų tiekimo Ukrainai, bet, deja, taip neatsitiko. Pavyzdžiui, Silva atmetė Vokietijos prašymą tiekti amuniciją tankams „Leopard 1“.
Beje, dėl šio atsisakymo Vokietija nusprendė „įjungti“ eksporto kontrolę ir, kaip pranešama, dėl to brazilai negali parduoti savo šarvuotų transporterių „Guarani“, kuriuose yra vokiškų komponentų.
