„Tai labai supykdė Putiną“. Atskleista griežčiausia Kremliaus paslaptis apie Ukrainą ()
„Paskutinis lašas“ Rusijos prezidentui buvo Viktoro Medvedčuko kanalų uždarymas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė ruoštis karui Ukrainoje 2021 metų vasario pabaigoje – kovo pradžioje, likus metams iki plataus masto invazijos. Likus trims mėnesiams iki karo pradžios Kremlius jau svarstė, kaip padalinti Ukrainą. Apie tai rašo Rusijos leidinys „Verstka“ balandžio 25 dieną publikuotame straipsnyje.
Žiniasklaidos teigimu, karui buvo ruošiamasi griežčiausioje paslaptyje, tačiau nuo 2021-ųjų vasaros kalbos apie galimą karą tapo „bendru dalyku“ tarp Kremliui artimų žmonių.
2021 metų liepos 12 dieną Kremliaus svetainėje buvo paskelbtas Vladimiro Putino straipsnis „Apie istorinę rusų ir ukrainiečių vienybę“. Kaip rašo „Verstka“, straipsnis buvo ne kartą keičiamas, o vienoje iš versijų buvo nurodoma tiesioginė karo grėsmė. Tačiau galutinėje versijoje grėsmės neliko.
Pasak žurnalistų, Rusijos prezidento administracijai artimas šaltinis teigė, kad 2021 metų gruodį, likus trims mėnesiams iki karo pradžios, rusai jau tarėsi, kaip Ukraina bus padalinta tarp stambių korporacijų. Buvo manoma, kad už kiekvieno regiono plėtrą bus atsakinga viena iš Kremliui artimų valstybinių ar privačių korporacijų.
Trys Rusijos prezidentui artimi šaltiniai patvirtino, kad sankcijos Putino krikštatėvio Viktoro Medvedčuko kanalams buvo „paskutinis lašas“ Putino sprendime pasirengti vadinamajai „specialiajai operacijai“.
„Kai iš Medvedčuko buvo atimta televizija ir „suluošinta“ partija, labai supykdė Putiną. Jis tai priėmė kaip asmeninį išpuolį“, – sakė vienas senų Rusijos prezidento draugų.
Tuo pat metu Putinas nepasitarė su Medvedčuku, kai šis priėmė sprendimą kariauti, sakė Putino aplinkos žmonės. Taip pat su niekuo nesitarė. Vienintelis asmuo, turėjęs nuolatinę prieigą prie Putino, buvo jo draugas verslininkas ir bankininkas Jurijus Kovalčiukas.
Du šaltiniai patvirtina, kad Kovalčiukas suvaidino lemiamą vaidmenį Rusijos prezidento apsisprendime stoti į karą. Pandemijos metu tik Jurijus Kovalčiukas nepaliko Putino rezidencijos, kad išvengtų karantino.
Leidinio teigimu, gynybos ministras Sergejus Šoigu „nesiginčijo, o net džiaugėsi“ Putino sprendimu pradėti invazijos operaciją.
„Jis nesuprato armijos padėties. Jis tikėjo, kad Putinas žino kažką, ko nežino jis, ir tikrai manė, kad atsitiks kažkas ne ką rimtesnio už Krymo aneksiją“, - sako vienas iš Putino draugų.
Tuo pat metu Rusijos elitas invazijos metu susidūrė su karo faktu. Tačiau, kaip sakė anoniminis buvęs Kremliaus pareigūnas, visas elitas priešinosi viso masto karui.
„Keistas karas, kai beveik visas elitas yra prieš. Kalbu su viršininkais Rusijoje, nėra nei vieno žmogaus iš aukščiausių valdžios ešelonų, kurie būtų už. Bet jie supranta, kad reikia dirbti kaip komanda“, – sako buvęs Kremliaus pareigūnas.
