Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel dar kartą paragino susitarti su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel padarė prieštaringą pareiškimą apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Ji ragino nenusigręžti nuo tų, kurie siūlo susitarimus su Putino režimu. Jos pareiškimą savo „Twitter“ paskyroje pakomentavo Volodymyro Zelenskio administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.

Merkel teigė, kad žmonės, siūlantys derybas su Putinu, nebūtinai patys „mąsto taip, kaip Putinas“. Todėl, jos žodžiais, nereikėtų ant jų „šnypšti“. Ji pati palaiko derybas su Kremliumi.

Podoliakas aštriai sureagavo. Jis priminė, kad už visišką Europos priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių daugiausia atsakinga pati Merkel. Ji buvo viena pagrindinių Rusijos „Nord Stream“ rėmėjų. Tiesą sakant, Merkel aplinkoje visada buvo giliai prorusiškų veikėjų ir ji nematė problemų atidaryti „Nord Stream“ kartu su tuometiniu prezidentu Dmitrijumi Medvedevu praėjus vos 3 metams po Rusijos invazijos  į Sakartvelą. Merkel visada siūlė derėtis, neskubėjo palaikyti griežčiausių sankcijų Rusijai.

Dalį kritikos ji galėjo lengvai nubraukti, nes „Nord Stream“ techniškai nebuvo jos projektas - prieš ją kancleriu buvęs Gerhardas Schröderis paskutinėmis savo valdymo savaitėmis suskubo sukirsti rankomis su Putinu. Po kelių savaičių Schröderis jau dirbo „Nord Stream“. Schröderis buvo šlykštynė, kiekviename žingsnyje bandantis įterpti Rusiją, tarsi būtų ne Vokietijos kancleris, o Rusijos diplomatas. Net ir į Europos „Airbus A380“ projektą jis svajojo įtraukti Rusijos kompanijas, o Vokietijos energetiką norėjo tiesiog atiduoti Rusijai. Schröderis dėl karo Sakartvele ir Ukrainoje kaltino Vakarus, o savo 70-ąjį gimtadienį 2014 metais (!) šventė su Putinu. Ir netrukus po to, kai nustojo būti kancleriu, atvirai dirbo su „Gazprom“.

Merkel buvo kitokia vadovė ir taip atvirai Rusijos nepalaikė. Tačiau visa jos tariamai pragmatinė užsienio politika įtraukdavo Rusiją kaip racionalią valstybę, o ne agresyvią šalį, kuri energetinius išteklius naudoja kaip ginklą ir, aišku, tikrais ginklais mojuoja prieš savo kaimynes. Merkel matė, kaip Putinas kelia ginklą, ir apsimetė, kad galvoja, kad diktatorius juo tik pakaušį pasikasys. Merkel, kuri kadaise kritikavo Schröderio sprendimą atsisakyti branduolinės energetikos ir ją pakeisti visiška priklausomybe nuo Rusijos, vėliau pati priėmė šį sprendimą. Ir abejoti dėl to nereikėtų - branduolinė energetika yra neįtikėtinai švari, saugi ir patikima, bet Vokietija jos atsisakė. Schröderio, Merkel ir Rusijos finansuotų „žaliųjų“ grupių dėka. Nėra nė vieno racionalaus argumento, kodėl Vokietija turėjo atsisakyti branduolinės energetikos vietoje to, kad ją plėtotų. Jei ne Schröderis ir Rusija, Vokietija planuotų ir statytų naujas atomines elektrines.

Dabar nei Schröderis, nei Merkel nebėra politikai. Schröderio kortos atviros - jis dirba Rusijai ir Putinui. Tuo tarpu Merkel, atrodo, tiesiog ieško pasiteisinimų ir laikosi įsikibusi klaidos, kad nereikėtų sau ir visiems pripažinti, kad „Nord Stream“, branduolinės energetikos atsisakymas ir glėbesčiavimasis su Rusija buvo milžiniška klaida, už kurią mokės kelios ateinančios vokiečių ir europiečių kartos.

Dabar Merkel ragina derėtis su Rusija. Kaip pati glėbesčiavosi su Medvedevu, dabar ji ragina suartėti su Putinu. Mychailo Podoliakas tai pakomentavo - „Vienas klausimas: derėtis dėl ko? Vėl apie pigias dujas iš Rusijos Federacijos? Bet ar tai turi būti sunaikintų Ukrainos teritorijų ir šimtų tūkstančių nekaltų ukrainiečių gyvybių kaina? Ir, svarbiausia, su kuo? Su oficialiai pripažintais tarptautiniais karo nusikaltėliais? Ar tikrai įmanoma po 430 žiauraus karo dienų taip giliai niekinti laisvę, taip atvirai ignoruoti žudynes ir taip atvirai nekęsti Ukrainos teisės į savigyną? Jei negalite ištaisyti praeities klaidų, tiesiog nustokite teisintis ir drąsinti agresorių.“

Komentarai ()