Rusija prarado beveik 300 sraigtasparnių – kinai jau mokosi iš rusų klaidų ir planuoja naują invaziją ()
Tai tik parodo, iš kokių pozicijų kinai suvokia rusų klaidas kare prieš Ukrainą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„The Diplomat“ rašo, kad dabar, ruošdamasi artėjančiam karui prieš Taivaną, Kinijos Liaudies Respublika bando visais segmentais išanalizuoti visas klaidas, kurias padarė Rusijos armija visapusiškame kare prieš Ukrainą.
Vienas iš šių segmentų – kariuomenės aviacijos sraigtasparnių panaudojimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad rusai jau prarado nemažai savo sraigtasparnių (Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, apie 300 vienetų), ir kad būtent į sraigtasparnius kinai deda ypatingas pastangas kaip įrankį, skirtą pralaužti pakrančių gynybos gynybą, palaikyti karių paramą ugnimi iš oro ir vykdyti desantines operacijas.
Atskira ironija šioje situacijoje yra ta, kad net pagrindinis KLR armijos puolimo sraigtasparnis WZ-10 buvo sukurtas remiantis rusišku „Project 941“, sukurtu Kamovo projektavimo biuro.
Kinai užduoda sau tokius klausimus. Šiandieniniame „didelio intensyvumo sekinimo kare“ sraigtasparniai turi ypatingą vaidmenį, todėl tokios mašinos turi vienu metu derinti saugumą ir manevringumą.
Tuo pačiu metu Kinijos analitikai teigia, kad MANPADS savaime yra didelė šiuolaikinių sraigtasparnių problema. Tačiau tuo pat metu – kad tokie dideli sraigtasparnių nuostoliai yra susiję „su mąstymo trūkumais ir kovinės praktikos stoka“.
Kinijos inžinieriai jau ėmėsi visų būtinų veiksmų, kad sumažintų galimus savo atakos sraigtasparnių nuostolius: WZ-10 turi sustiprintus kompozitinius šarvus, kurie dabar gali atlaikyti 20 mm sviedinių smūgį, o Z-19 padidinta variklio galia.
Remdamiesi Rusijos karo prieš Ukrainą patirtimi, kinai taip pat priėjo prie atskiros išvados, kad siekiant didesnės sėkmės atakos sraigtasparnių veiksmuose, reikalingas pritaikymas atlikti užduotis naktį, taip pat galimybė šaudyti savivaldes raketas „iššauk ir pamiršk“ principu.
Ypač įdomu tai, kad tuo pat metu Kinijos analitikai kuria koncepciją, pagal kurią dronai turėtų imtis „nutiesti kelią“ armijos sraigtasparniams, siekiant sumažinti galimus nuostolius. Nes invazijos į Taivaną metu kinai gali susidurti ir su natūralios prigimties „klastingu priešu“ – kalnuotu reljefu.
„The Diplomat“ autoriai daro prielaidą, kad Kinijos Liaudies Respublika optimistiškai žiūri į savo sraigtasparnių galimybes, nes prognozuoja dešimčių ar šimtų transporto priemonių nuostolius per galimą invaziją į Taivaną.
Tačiau, kita vertus, mažai tikėtina, kad patys kinai iš tikrųjų turi tokius reikšmingus išteklius tokiems nuostoliams leisti: Kinija iš viso turi tik 300 atakos sraigtasparnių, 208 daugiafunkcinius ir 398 desantinius sraigtasparnius. Todėl atrodo, kad Kinijos analitikai savo vertinimuose remiasi kiek skirtingais pagrindais, t. y. savo technologinio ir ideologinio pranašumo prieš Rusijos Federaciją jausmu.
