Rusija svarsto apie senų jūrinių raketų adaptavimą. Ką šįkart sugalvojo agresorius ()
Rusija senas raketas nori išmokyti naujų triukų. Tai yra sudėtinga, bet jiems gali pavykti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasak „Bulgarian Military“ analitikų, Rusija norėtų priešlaivines raketas P-500 „Bazalt“, P-700 „Granit“ ir P-1000 „Vulkan“ paversti žemė-žemė tipo raketomis. Taikinių naikinimas sausumoje yra visiškai kitoks nei jūroje, todėl ši užduotis nėra lengva. Jūros gali būti banguotos, bet priešlaivinės raketos vis tiek gali skristi labai žemai. O štai sausumos reljefas gali būti labai sudėtingas.
Karo stebėtojai teigia, kad idėja modernizuoti minėtas raketas, kurių rusai turi itin didelį arsenalą, gimė po to, kai priešlaivinės raketos P-800 „Oniks įrodė savo efektyvymą antžeminių atakų bandymų metu. Tai leido rusams prognozuoti, kad P-500, P-700 ir P-1000 bus lygiai taip pat sėkmingos atakuodamos sausumos taikinius.
Sovietinės P-500 „Bazalt“, P-700 „Granit“ ir P-1000 „Vulkan“ raketos buvo sukurtos laivams gintis nuo kitų laivų. Ir, aišku, vykdyti atakas. Tai - galingos sparnuotosios priešlaivinės raketos. Tiesa, tai nėra naujausias technologijų žodis. P-500 „Bazalt“ tarnauja nuo 1975 metų, paskutinės tokio tipo raketos pagamintos dar 1987 metais. Giminingos P-1000 „Vulkan“ gamintos 1985-1992 metais. Tuo tarpu P-700 „Granit“ tarnauja nuo 1983 metų ir buvo gaminama iki 1992-ųjų. Rusija turi daug šių raketų, o Ukraina neturi laivų, į kuriuos jas būtų galima nukreipti. Taigi, Rusija mano, kad jas reikia paversti žemė-žemė tipo ginklu.
Be to, Rusija jau turi daug modernesnių „Kalibr“ ir „Cirkon“ raketų, kurios ne tik yra tikslesnės ir patikimesnės, bet ir daug universalesnės. Deja, Ukraina tai išmoko pačiu blogiausiu būdu.
„Dėl sausumos reljefo sudėtingumo reikia visapusiškai peržiūrėti ir modernizuoti esamas raketų technologijas. Yra tikimybė, kad Rusijos inžinieriai šiuo metu sprendžia šią problemą“, - rašoma straipsnyje. Manoma, kad į P-500, P-700 ir P-1000 jau montuojamos GLONASS ir inercinio valdymo sistemos. Tiesa, tokiam projektui reikia mažiausiai šešių mėnesių.
Pasak Strateginių ir tarptautinių studijų centro Priešraketinės gynybos projekto vadovo pavaduotojo Iano Williamso, sprendimą atnaujinti šią raketų liniją lėmė rusų noras sukelti sumaištį Ukrainos oro erdvėje ir eikvoti Ukrainos oro gynybos resursus. Rusija tiesiog meta viską, ką turi.
„Ch-22“ yra kitas tokios taktikos pavyzdys. „Raketa „Ch-22“ yra vienas pagrindinių Rusijos arsenalo ginklų, skirtų atremti JAV karinio jūrų laivyno ar NATO pajėgas. Tačiau intriguoja tai, kad šios raketos naudojamos gyvenamiesiems pastatams ir sandėliams naikinti. Toks požiūris stebina, jis trumparegiškas. Tai panašu į skubotą visų turimų išteklių naudojimą bet kokiu būdu“, – sakė Williamsas.