Draugiškas Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino susitikimas privertė Vakarus susimąstyti.

Draugiškas Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino susitikimas privertė Vakarus susimąstyti.

Kaip rašo „The New York Times“, dar prieš du mėnesius daugelis Vakaruose manė, kad R.T.Erdoganas gali nutolti nuo pernelyg artimų santykių su Putinu.

Erdogano manevrai

Turkijos lyderis šiltai sutiko JAV prezidentą Joe Bideną ir leido „Azov“ vadų grupei grįžti į mūšio lauką, tuo supykdydamas Rusiją. Be to, R. T. Erdoganas nustojo priešintis Švedijos įstojimui į NATO, sustiprindamas karinio aljanso pastangas izoliuoti Rusiją.

Beje, pirmadienį, rugsėjo 4 d., kai R. T. Erdoganas ir Putinas stovėjo vienas šalia kito Rusijos Sočyje ir kalbėjo apie tolesnę savo šalių partnerystės plėtrą, didelių pokyčių R. T. Erdogano balanse tarp Rusijos ir Vakarų nesimatė. Jie teigė, kad padidins prekybą ir dirbs kartu energetikos klausimais, nepaisant Erdogano sąjungininkų NATO bandymų pakenkti Rusijos ekonomikai ir apriboti jos prieigą prie pasaulinių energijos rinkų.

Jie taip pat aptarė sudėtingesnę geopolitinę temą – susitarimo, leidžiančio Ukrainos grūdus eksportuoti per Juodąją jūrą, atnaujinimą, tačiau jokios konkrečios pažangos nepasiekta.

„Bendras lyderių pasirodymas aiškiai parodė, kad jų santykiai tęsiasi ir, tikėtina, toliau vystysis, daugiausia dėl to, kad abi šalys iš partnerystės turi daug naudos“, – rašo laikraštis.

Turkija ir Rusija yra glaudžiai susijusios

Kol Rusija buvo izoliuota nuo Vakarų, Turkija tapo gyvybiškai svarbiu kanalu, atsisakiusiu prisijungti prie Vakarų sankcijų ir toliau gabenti Rusijai labai reikalingas prekes. Su ekonomine krize kovojančiai Turkijai Rusija pasirodė esanti gelbėjimosi ratas, kuris sustiprino šalies ekonomiką atidėtais mokėjimais už dujas ir centrinio banko indėliais.

„Kalbant apie Erdoganą, manau, kad jis gyvena geriausiame iš abiejų pasaulių“, – sakė Stambulo Beykozo universiteto tarptautinių santykių profesorius Ahmetas Qasimas Khanas.

Turkijos lyderis sugebėjo įtikti savo NATO sąjungininkams, pavyzdžiui, sutiko priimti Švediją į NATO ir susitikti su Bidenu, nesukeldamas pavojaus jo santykiams su Putinu.

V. Putinui taip pat naudingas atviras bendravimas su NATO šalies lyderiu, sakė Khanas, nes tai suteikia jam netiesioginį būdą perteikti savo nuomonę likusiai Aljanso daliai.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Putino ir R. T. Erdogano santykiai Vakarų politikams buvo paslaptis. Karo metu jie sukūrė sudėtingą diplomatiją. Vakarams V. Putinas yra agresorius, o JAV ir NATO sąjungininkai siekė sustabdyti jo karo mašiną sankcijomis.

R.T.Erdoganas laikėsi sunkesnės pozicijos, pasmerkdamas Rusijos invaziją ir siūlydamas pagalbą Ukrainai plečiant savo šalies ekonominius ryšius su Rusija. Toks požiūris suteikė Erdoganui unikalų diplomatinį vaidmenį, leidžiantį Turkijai padėti apsikeisti belaisviais ir sudaryti grūdų sandorį. Tačiau jo atsisakymas vengti Putino nuvylė NATO sąjungininkus ir paskatino kai kuriuos politikus privačiai suabejoti, kieno pusėje jis yra.

Atrodė, kad vasarą tapo aišku, kad R. T. Erdoganas nori šiltesnių santykių su NATO sąjungininkais. Per susitikimą su Bidenu jis kalbėjo apie „naują procesą“ su JAV, o paskui pasveikino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį Turkijoje ir pareiškė, kad Ukraina „neabejotinai nusipelno narystės NATO“, o tai yra raudona linija Rusijai.

„Tačiau pirmadienį paaiškėjo, kaip susipynusios Rusija ir Turkija“, – rašo laikraštis.

Erdogano ir Putino susitikimo paslaptys

Putinas atkreipė dėmesį į pastarųjų metų Rusijos ir Turkijos prekybos augimą. Jis paminėjo Turkijos, kaip populiariausios Rusijos turistų, kuriems šiuo metu sunku keliauti po Europą, statusą. Pernai Turkijoje apsilankė apie penki milijonai rusų, sakė Putinas.

Abi šalys vis labiau bendradarbiauja energetikos klausimais ir planuoja tai daryti ateityje. Praėjusią žiemą Maskva leido Erdoganui atidėti mokėjimus už rusiškas dujas ir leido Turkijos vyriausybei atlikti kai kuriuos mokėjimus ne doleriais.

Savo ruožtu R. T. Erdoganas išdidžiai kalbėjo apie atominę elektrinę, kurią Rusija stato netoli Viduržemio jūros pakrantės Turkijoje, ir išreiškė susidomėjimą antrąja.

Aleksandras Gabujevas, „Carnegie Russia“ Eurazijos centro direktorius, sakė, kad lyderiai greičiausiai aptarė ir kitus klausimus. Abiejų šalių delegacijose buvo jų centrinių bankų vadovai. Todėl tikriausiai šalys kalbėjo apie prekybos savo nacionalinėmis valiutomis plėtrą. Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos Federacijos federalinės karinio-techninio bendradarbiavimo tarnybos direktoriaus Dmitrijaus Šugajevo buvimą, tai yra, tikriausiai buvo aptarti ir kariniai klausimai.

„Yra povandeninė ledkalnio dalis, apie kurią mes nežinome“, - sakė Gabujevas.

Nepaisant kalbų apie glaudesnį bendradarbiavimą, abiem lyderiams nepavyko atkurti Juodosios jūros grūdų susitarimo, kuriam pernai tarpininkavo Turkija ir JT. Rusija iš jos pasitraukė liepą, sakydama, kad iš susitarimo negavo laukiamos naudos. Putinas pirmadienį pareiškė, kad Rusija atnaujins susitarimą, kai bus patenkinti jo reikalavimai.

Po pasitraukimo iš susitarimo Rusija dažnai atakavo Ukrainos uostus ir grūdų kompleksus. Paskutinį kartą tai įvyko pirmadienį, kai Rusijos bepiločiai orlaiviai smogė sandėliams ir kitiems taikiniams Dunojaus upės Ukrainos pusėje netoli Odesos.

Turkija ir Rusija anksčiau diskutavo apie dujų mazgo kūrimą Turkijoje. Idėja R. T. Erdoganui patinka kaip būdas pagerinti silpnas Turkijos pozicijas pasaulinėse energijos rinkose, be to, Rusija galėtų parduoti savo dujas šalims, kurios jų nepirktų tiesiogiai.

Putinas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos valstybinė energetikos milžinė „Gazprom“ perdavė projekto planą savo partneriui iš Turkijos BOTAS.

Tačiau energetikos ekspertai suabejojo ​​V. Putino pasiūlymo pagrįstumu, prognozuodami, kad ES nepritars naujam Rusijos dujotiekiui ir nebandys didinti tiekimo į Europą.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

unian

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()